Sąvoka „virti knygas“ reiškia įmonės finansų organizavimo praktiką taip, kad atkreipiamas dėmesys į teigiamus duomenis, tačiau užtemdoma arba labai sumažinama galimybė nustatyti neigiamus duomenis. Dėl to tokia kūrybinė apskaita padeda susidaryti klaidingą vaizdą apie tikrąją įmonės finansinės būklės prigimtį. Nors dauguma įmonių, kurios nusprendžia ruošti knygas, siekia vos laikytis teisinių apribojimų, susijusių su įmonės įrašų tvarkymu, pasitaiko atvejų, kai proceso metu informacija praleidžiama arba suklastojama.
Yra keletas priežasčių, kodėl įmonė gali nuspręsti ruošti knygas. Vienas iš motyvų – užsitikrinti papildomą finansavimą, siekiant išlaikyti ar plėsti verslą. Tuo tikslu verslas gali sukurti įmonės knygų rinkinį, kuriame bus parodyti būsimi skolintojai ar investuotojai. Duomenys išdėstyti taip, kad verslas atrodytų pelningesnis ir stabilesnis, nei rodo tinkamai sutvarkyti apskaitos dokumentai.
Įmonė gali nuspręsti ruošti knygas, siekdama pagerinti verslo bendruomenės finansinės padėties suvokimą. Pavyzdžiui, korporacija gali viešinti duomenis, kurie atspindi pastarojo laikotarpio pardavimų duomenis, tačiau nenurodo, kaip veiklos ir žaliavų sąnaudos labai sumažina pajamas, gautas iš šių pardavimų. Skaičiai taip pat gali nepastebėti, kiek šių pardavimų šiuo metu priskiriama daugiau nei 120 dienų įsiskolinimams arba blogoms skoloms.
Kad nuobaudos ir galimi teisiniai veiksmai būtų kuo mažesni, paprastai reikia sudaryti knygas taip, kad būtų laikomasi tikrosios standartinės apskaitos praktikos raidės, neatsižvelgiant į tų pagrindinių ir bendrų taisyklių tikslą. Rūpinantis, kad būtų laikomasi šio modelio, lengviau įrodyti, kad tam tikras finansinių duomenų eilutės punktas iš tikrųjų yra tikslus, nors nuomonės dėl to, kaip ir kur įmonės finansuose įrašomi duomenys, gali skirtis.
Svarbu pažymėti, kad yra daug skirtumų tarp įmonių, kurios sąmoningai pasirenka ruošti knygas, ir įmonių, kurios netyčia nesilaiko tinkamų apskaitos gairių. Pirmuoju atveju siekiama pateikti klaidingą tikrosios įmonės apskaitos būklės suvokimą. Pastarasis, priešingai, nesistengia nieko slėpti, tačiau jam trūksta organizuotumo ir įgūdžių tinkamai tvarkyti finansinius duomenis. Paprastai reikia nedaug pastangų norint atskirti šias dvi situacijas.