Namaste yra sveikinimas, kurį tradiciškai naudoja induistai, norėdami pripažinti sveikinamo asmens dieviškąjį aspektą. Pasveikinimas ir jo variantas namaskar buvo pritaikyti už Indijos ir indų pasaulio ribų dėl Indijos dvasinių praktikų, tokių kaip įvairios jogos formos, įtakos. Nors namaste gali būti naudojamas kaip kasdienis pasisveikinimas panašiai kaip „laba diena“ anglų kalba, šis terminas turi ypatingą dvasinę reikšmę induistams ir sikhams. Jogos mokytojai dažnai kreipiasi į pasveikinimą pamokų pradžioje ir pabaigoje, kad padėtų mokiniams atpažinti savo dieviškumą ir ryšį su mokytoju.
Pasisveikinimas kilęs iš namas, sanskrito žodžio, reiškiančio nusilenkimą ar pagarbą kitai būtybei. Tai reiškia pagarbą kitam asmeniui, kai pridedama priesaga te – sanskrito antrojo asmens vienaskaitos įvardis. Taigi namaste pažodžiui reiškia „lenkti tave“. Poetiškiau tai galėtų būti aiškinama taip: „lenkiuosi tavyje esančiai šviesai (arba dieviškajai dvasiai). Atliekant namaste sveikinimą, akys užmerkiamos ir rankos sujungiamos malda primenančiu gestu virš širdies, darant pasilenkimo judesį.
Naudojamas kaip įprastas kasdienis pasisveikinimas Indijos subkontinente, pats žodis namaste dažnai praleidžiamas, nes nusilenkimas ir sujungtos rankos reiškia sveikinimą. Kai pasisveikinimas vartojamas per jogos užsiėmimus Vakaruose, šis žodis paprastai tariamas kaip priemonė, padedanti mokiniams suvokti dieviškosios meilės prigimtį ir atpažinti, kad ta pati dieviškoji galia yra įkūnyta visose jaučiančiose būtybėse. Jogoje širdies čakra vertinama kaip energetinis tos visuotinės meilės centras, o pasisveikindami namaste mokytojas ir mokinys pripažįsta savo dievišką ryšį vienas su kitu ir su visata apskritai. Meditacijos metu mokinys taip pat gali pasisveikinti viduje, kad atpažintų savo dieviškąją prigimtį.
Vienas iš Indijos dvasinių praktikų, įskaitant įvairias jogos mokyklas, tikslų yra sutramdyti ir sumažinti žmogaus ego poreikius ir silpnybes. Namastos sveikinimo naudojimas padeda įdiegti nuolankumo ir pagarbos kitiems ir visai kūrinijai jausmą. Pripažįstant savyje ir vienas kitame dieviškąjį aspektą, manoma, kad žmogaus asmenybė su visomis baimėmis ir troškimais gali būti pavaldi mūsų aukštesniems, kilnesniems aspektams. Intelektualiniu lygmeniu namaste iššaukimas siekia sukurti minčių susitikimą, kad būtų pasiektas didesnis gėris.