Eritrocitozė reiškia, kad žmogaus kraujyje yra daug raudonųjų kraujo kūnelių, dar vadinamų eritrocitais. Žmogaus raudonieji kraujo kūneliai susidaro jo kaulų čiulpuose ir naudojami deguoniui pernešti iš plaučių į kitas kūno dalis, kurioms jo reikia. Didelis raudonųjų kraujo kūnelių skaičius gali rodyti įvairias sąlygas. Pavyzdžiui, tai gali reikšti, kad yra sutrikusi žmogaus širdies, plaučių ar inkstų funkcija. Kartais taip nutinka dėl to, kad kaulų čiulpai gamina neįprastai daug raudonųjų kraujo kūnelių arba raudonieji kraujo kūneliai neperneša tiek deguonies, kiek turėtų.
Viena būklė, kurią žmogus gali turėti, kai turi daug raudonųjų kraujo kūnelių, yra įgimta širdies liga. Įgimta širdies liga yra širdies yda arba būklė, kuri buvo nuo gimimo. Žmogus gali turėti daug įvairių įgimtų širdies problemų, tačiau daugelį jų lydi padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių skaičius, dusulys ir sunkumai atliekant fizinius pratimus.
Didelis raudonųjų kraujo kūnelių skaičius taip pat gali rodyti, kad žmogus serga lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL). LOPL – tai plaučių liga, kai žmogui sutrinka oro tėkmė, o kvėpavimas pasunkėja nei turėtų būti. Dažnai žmogaus simptomai laipsniškai sunkėja, o laikui bėgant kvėpuoti tampa dar sunkiau.
Dehidratacija taip pat gali prisidėti prie didesnio nei įprasta raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus. Žmogus gali dehidratuoti, kai netenka daug skysčių ir negali pakankamai greitai jų pakeisti. Pavyzdžiui, žmogus gali dehidratuoti, kai viduriuoja ar vemia ir negali suvartoti pakankamai skysčių, kad kompensuotų prarastus. Kartais žmogus taip pat gali dehidratuoti dėl karščiavimo arba dėl to, kad prakaituoja daug daugiau nei įprastai.
Svarbu pažymėti, kad didelis raudonųjų kraujo kūnelių skaičius gali būti laikinos arba lėtinės būklės rezultatas. Nustatyti jo priežastį žmogui be medikų pagalbos praktiškai neįmanoma. Jei asmeniui buvo pasakyta, kad jo raudonųjų kraujo kūnelių skaičius yra didelis, jis paprastai turės kreiptis į savo gydytoją, kad atliktų tolesnį įvertinimą ir tyrimus, kad nustatytų pokyčio priežastį. Tačiau jei asmeniui jau buvo diagnozuota būklė, sukelianti padidėjusį kraujo ląstelių skaičių, gydytojas gali nustatyti jos priežastį atlikdamas mažiau tyrimų.