Maistas, kurį sportininkai valgo po treniruotės, galima sakyti, yra svarbiausias jų dienos valgis. Per šį laiką atsiranda unikalus galimybių langas, kai raumenų ląstelės gali geriausiai pasisavinti gliukozę ir aminorūgštis. Abi šios maistinės medžiagos yra būtinos fiziniam atsigavimui po treniruotės streso. Paprastam žmogui vienas gramas angliavandenių kiekvienam dviem svarams (apie vienam kilogramui) kūno svorio kartu su porcija baltymų leis pakankamai maitintis glikogeno atsargoms papildyti ir naujų baltymų sintezei.
Glikogenas yra tam tikra angliavandenių forma, kuri kaupiasi raumenų ląstelėse ir yra pagrindinis daugumos pratimų kuro šaltinis. Treniruotės metu glikogenas išsenka, nes ląstelės naudoja jį raumenų veiklai palaikyti. Angliavandeniai, kuriuos sportininkai valgo po treniruotės, naudojami glikogeno atsargoms papildyti – procesas trunka mažiausiai 20 valandų, o ekstremaliomis sąlygomis gali užtrukti iki septynių dienų. Kasdien besitreniruojantiems sportininkams geriausiai po treniruotės valgyti angliavandenius yra tie, kurie greitai patenka į kraują, pavyzdžiui, makaronai, bulvės ar komercinis, maistą pakeičiantis gėrimas. Tiems, kurie treniruojasi rečiau, paprastai gerai seksis su mažesnio glikemijos indekso angliavandeniais, nes greitas pasisavinimas paprastai kelia mažiau rūpesčių.
Baltymai yra dar viena maistinė medžiaga, kurią svarbu valgyti po treniruotės. Raumenų skaidulos pažeidžiamos intensyvaus pratimo metu ir reikalingos amino rūgštys – baltymų statybinės medžiagos, kad ląstelės atsistatytų. Šis atstatymas yra priemonė, padedanti raumenims padidinti dydį ir jėgą, tačiau nesant tinkamos mitybos, reikės suardyti kitus kūno audinius, kad jie aprūpintų reikalingas maistines medžiagas. Po treniruotės raumenų ląstelės yra pralaidesnės tiek angliavandeniams, tiek aminorūgštims, todėl tai yra optimalus laikas vartoti maistą, kuris yra žaliava ląstelėms augti.
Be to, kai sportininkai po treniruotės kartu valgo angliavandenius ir baltymus, raumenų ląstelės gali geriau įsisavinti angliavandenius nei valgant vieną iš jų. Baltymai, suvalgyti po treniruotės, taip pat suteikia papildomos naudos, nes slopina katabolinius hormonus, tokius kaip kortizolis, kurie paprastai skatina ląstelių medžiagos irimą, kad kompensuotų fizinio krūvio metu prarastą energiją. Tuo pačiu metu baltymai, suvalgyti po treniruotės, skatina anabolinių hormonų, tokių kaip insulinas ir testosteronas, gamybą, kurie padeda atkurti raumenų audinius.
Optimalus angliavandenių ir baltymų santykis skiriasi priklausomai nuo sportininko fizinio pasirengimo lygio ir veiklos pobūdžio. Apskritai optimalus angliavandenių ir baltymų santykis svyruoja nuo 1:1 iki 1:4. Mažo intensyvumo, ilgalaikei veiklai, pavyzdžiui, bėgimui nuotoliniu būdu, reikės didesnės angliavandenių dalies. Didelio intensyvumo pratimai, tokie kaip svorių kilnojimas, labiau pakenks raumenų audiniams, o po treniruotės reikės daugiau baltymų.