Čilės Respublika yra Pietų Amerikos šalis, apimanti apie 292,183 756,950 kvadratinių mylių (776,713 1,250,000 kilometrų). Priešingose pusėse jį supa Andų kalnai ir Ramusis vandenynas. Kitas jos sienas liečia Peru, Bolivija, Argentina ir Dreiko pasažas. Be savo žemės Pietų Amerikoje, Čilė taip pat turi teritoriją Antarktidoje, apimančią apie XNUMX XNUMX mylių (XNUMX XNUMX XNUMX kilometrų). Jo teritorijoje yra šiek tiek daugiau nei vienas procentas vandens.
Užrašyta Čilės istorija siekia net 10,000 1520 metų. Būtent tuo metu vietiniai amerikiečiai migravo į vietovę ir ten įsirengė namus. Daug vėliau, 1540 m., Portugalijos tyrinėtojas Ferdinandas Magelanas netoli Čilės žemyninės dalies rado pietinę perėją, kuri vėliau buvo vadinama Magelano sąsiauriu. Vėliau, tame pačiame amžiuje, ispanų konkistadorai, įskaitant Diego de Almagro, iš Peru atvyko į Čilę. Iki XNUMX m. Ispanijos užkariavimas šalyje buvo pilnas.
Nors tai nebuvo lengva užduotis, Ispanija sugebėjo įgyti tvirtovę Čilėje. Vietiniai gyventojai dažnai kovojo, sukeldami daug nesėkmių ir vėlavimų. 1800-ųjų pabaigoje ir 1600-ųjų pirmoje pusėje vietiniai gyventojai vadovavo daugeliui sukilimų. Tačiau tik 1818 m. Čilę į nepriklausomybę atvedė patriotas, vardu Bernardo O’Higginsas. Tų metų vasario 12 d. Čilė pareikalavo nepriklausomos respublikos statuso.
Šiandien Čilės vyriausybei vadovauja išrinktas prezidentas. Konstitucijoje šalies prezidentui neleidžiama eiti kadencijos iš eilės. Šalyje taip pat yra dviejų šakų kongresas, kurį sudaro Senatas ir Deputatų rūmai. Senatoriams pagal konstituciją leidžiama eiti aštuonerių metų kadencijas, o deputatų kadencija yra ribojama iki ketverių metų. Kongreso būstinė yra Valparaiso mieste.
Čilėje yra 15 skirtingų regionų ir kiekviename iš jų yra prezidento paskirtas intendantas, kuris eina regiono vadovo pareigas. Regionai suskirstyti į provincijas, kurioms vadovauja prezidento paskirti gubernatoriai. Žemės padalijimas tuo nesibaigia, nes kiekviena provincija suskirstyta į komunas. Kiekviena komuna turi administracinę savivaldybę, kurioje yra meras ir tarybos nariai, renkami kas ketverius metus.
Dauguma Čilės gyventojų yra mestizo, o tai reiškia, kad jie yra Europos ir Amerikos bei Indijos kilmės mišinys. Apie penkis procentus yra vietiniai amerikiečiai. Šalyje dominuojanti religija yra Romos katalikybė, ją praktikuoja apie 89 procentai gyventojų. Dar 10 procentų gali būti klasifikuojami kaip protestantai, o vienas procentas yra žydai. Ispanų kalba yra oficiali Čilės kalba.