Danties ištraukimas įvyksta, kai odontologas arba burnos chirurgas išima dantį iš kaulo lizdo. Nulūžęs ar sugedęs dantis dažniausiai fiksuojamas, kai odontologas uždeda vainikėlį, plombuoja ar atlieka kokią nors kitą odontologinę procedūrą. Kai dantis per daug pažeistas, kad šios procedūros veiktų, odontologas dažnai nusprendžia atlikti danties šalinimą.
Yra ir kitų priežasčių, dėl kurių odontologas ar burnos chirurgas ištraukia dantį. Jei paciento dantys neleidžia augti kitiems dantims, odontologas dažnai rekomenduos dantį ištraukti. Jei pacientui reikia breketų, odontologas gali ištraukti dantis, kad būtų daugiau vietos koreguojamiems dantims.
Įdomu tai, kad pacientui, kuriam taikomas spindulinis kaklo ar galvos gydymas, kartais teks ištraukti dantis. Organų transplantacijos pacientams bus ištraukiami dantys, jei tam tikri dantys gali sukelti infekciją. Tokie pacientai yra labai jautrūs pavojingoms infekcijoms, nes vartoja vaistus, kurie kovoja su imunine sistema.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, dėl kurių odontologas ištraukia dantį, yra protinių dantų atsiradimas. Odontologas dažnai ištraukia protinius dantis prieš arba po to, kai jie įauga į burną. Išminties dantys kartais įstringa arba atsitrenkia žandikaulyje ir negali augti, todėl jie tampa skausmingi. Kiti burnoje esantys dantys gali blokuoti protinių dantų augimą, todėl gali skaudėti ir patinti dantenos. Tokiais atvejais odontologas ištraukia dantis.
Yra dviejų tipų ekstrahavimas: paprastas ir chirurginis. Paprastas ištraukimas naudojamas, kai odontologas gali lengvai pamatyti pažeistą dantį burnos viduje. Atliekant paprastą danties ištraukimą, odontologas į burną suleidžia vietinę nejautrą. Ji žnyplėmis sugriebia dantį ir atlaisvina jį judindama žnyplėmis pirmyn ir atgal. Žnyplių naudojimas padeda ištraukti dantį.
Chirurginį ištraukimą atlieka burnos chirurgai, kai dantis nėra lengvai matomas burnos viduje. Galbūt jis dar nėra visiškai įaugęs į burną arba nulūžo ties dantenomis. Bet kuriuo atveju burnos chirurgas nupjauna ir atitraukia dantenas, kad atskleistų problemą. Tada chirurgas gali pakankamai gerai matyti, kad pašalintų kaulą ar danties gabalėlį.
Pacientams, kuriems reikia chirurginiu būdu ištraukti dantį, gali būti suteikta sąmoninga sedacija, jei jie jaučia nerimą dėl dantų procedūrų. Mažiems vaikams ir kitiems pacientams, turintiems specialių sveikatos sutrikimų, gali būti taikoma bendroji anestezija.
Po danties ištraukimo odontologas arba burnos chirurgas paprašys paciento apie 20–30 minučių kandžioti marlės gabalėlį, kad vieta būtų spaudžiama. Šis slėgis leidžia kraujui krešėti. Chirurginis ištraukimas yra sudėtingesnis nei paprasta procedūra, todėl pacientas gali jausti didesnį skausmą. Burnos chirurgas gali keletą dienų skirti vaistų nuo skausmo, o tada pakeisti jai nesteroidinį vaistą nuo uždegimo (NVNU). Jei stiprių vaistų nereikia, odontologas lieps pacientui vartoti NVNU arba ibuprofeną.
Grįžusi namo pacientė turėtų ant veido užsidėti leduką, nes po operacijos sumažėja patinimas. Patinimui išnykus, pacientė gali naudoti šiltus kompresus, jei žandikaulis išlieka skausmingas arba sustingęs. Praėjus dvidešimt keturioms valandoms po operacijos, ji turėtų praskalauti burną šiltu sūriu vandeniu, kad vieta būtų švari. Pirmosiomis dienomis po odontologinės procedūros reikia valgyti tik minkštą, šaltą maistą.
Paprastai po danties ištraukimo pacientas visiškai pasveiksta apie dvi savaites. Svarbu po odontologinės procedūros nerūkyti, nespjauti ir nenaudoti šiaudelio, nes tai tik dar labiau sukels kraujavimą. Pokalbis su odontologu gali padėti sumažinti nerimą, susijusį su danties ištraukimu.