Lietuva yra vidutinio dydžio valstybė Šiaurės Europoje. Jis užima 25,200 65,200 kvadratinių mylių (XNUMX XNUMX kv. km), todėl yra maždaug didesnis nei Vakarų Virdžinija. Ji ribojasi su Baltarusija, Latvija, Lenkija ir Rusijos eksklavu Kaliningradu, turi Baltijos jūros pakrantę.
Žmonės pirmą kartą atvyko į šią vietovę maždaug prieš 12,000 8,000 metų, gyvendami klajoklišką gyvenimo būdą. Pirmosios gyvenvietės atsirado maždaug prieš 5,000 metų, o žemės ūkis atsirado prieš 4,000 metų. Maždaug prieš XNUMX metų į regioną atvyko baltų gentys, o viena grupė – litai – čia plačiai apgyvendino. Šios gentys kartais buvo nepriklausomos, o kartais valdomos kitiems, pavyzdžiui, romėnams, tačiau pirmuosius kelis tūkstantmečius gyveno be jokios centrinės valstybės.
XIII amžiaus pradžioje, reaguodamos į vokiečių krikščionių grupių invazijas, vietinės gentys susivienijo, kad jas išvarytų. Jie suformavo Lietuvos karalystę, greitai išsiplėtusią į mongolų valdomą Rusiją, taip pat Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos dalis. XIV amžiaus pabaigoje ši Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo didžiausia karalystė Europoje. Tada Lietuva ir Lenkija XIV amžiaus pabaigoje užmezgė labai glaudžius santykius, iš pradžių susijungdamos į personalinę sąjungą, vėliau išsiskyrusios, bet išlikusios itin artimos sąjungininkės. XVI amžiaus pabaigoje jie vėl susijungs, sudarydami Abiejų Tautų Respubliką.
XVIII amžiaus pabaigoje Abiejų Tautų Respublika iširo, o Lietuva faktiškai buvo padalinta tarp Rusijos ir Prūsijos, nustodama egzistuoti kaip formali tauta. Per XIX amžių buvo daug maištų ir uvertiūrų, siekiant atgauti šiek tiek autonomijos iš Rusijos, tačiau jie dažniausiai buvo nesėkmingi. Išaugo nacionalistinis judėjimas, o kai po I pasaulinio karo žlugo imperatoriškoji Rusija, Lietuva paskelbė nepriklausomybę.
Nepriklausomybę atgavusiai šaliai teko daug susidoroti, susidūrusi su bolševikų ir kitų rusų grupuočių, taip pat Lenkijos puolimu. 1922 m. šalyje vyko demokratiniai rinkimai ir buvo liberaliai valdoma, kol 1926 m. perversmas įvedė dešiniosios pakraipos autoritarinį režimą.
1940 m., Antrojo pasaulinio karo metais, Lietuva buvo aneksuota Sovietų Sąjungos. Kitais metais, matydama, kaip sovietai silpsta prieš vokiečių puolimą, paskelbė nepriklausomybę. Vėliau tais metais vokiečiai okupavo šalį, o vyriausybė buvo paleista. 1945 m. sovietai atkovojo šalį, o po karo paskelbė, kad ji tapo Tarybų Respublika.
Nuo 1988 metų šalyje prasidėjo demokratijos šalininkų judėjimas, o 1990 metais jis paskelbė nepriklausomybę, būdamas pirmasis iš sovietinių respublikų. Sovietų Sąjunga ne iš karto pripažino nepriklausomybę, susidorodama su nauja valdžia, tačiau 1991 m. oficialiai ją pripažino.
Lietuva netrukus po nepriklausomybės atgavimo pradėjo liberalizuoti ekonomiką ir privatizuoti visą verslą bei žemę. Tauta taip pat stūmė tvirtas demokratines vertybes ir buvo giriama daugelio stebėtojų už atvirus ir laisvus rinkimus.
Sostinė Vilnius yra vienas didžiausių šalies turistų lankomų objektų, siūlantis didžiausią Rytų Europoje istorinę atkarpą. Muziejų galima rasti visoje šalyje, siūlančius įspūdingą įžvalgą apie languotą tautos istoriją. Nereikėtų pamiršti ir paties kaimo, kuriame yra daug mažų kaimų, kuriuose galima pažvelgti į tradicinį gyvenimo būdą. O Kryžių kalnas – vieta, kurią verta aplankyti, šimtmečius mirusiųjų atminimui pasodinta šimtai kryžių.
Skrydžiai į Vilnių reguliariai atskrenda iš daugumos Europos miestų, o amerikiečiai gali pasiekti šalį per vieną iš šių mazgų. Traukiniai jungia šalį su Rusija ir dalimi Rytų Europos, o autobusai jungia šalį su didžiąja Vakarų Europos dalimi. Keltai jį jungia su Lenkija, Vokietija, Danija ir Lenkija.