Mauricijaus Respublika yra salų valstybė, esanti Indijos vandenyne, maždaug 560 mylių (900 km) į rytus nuo Madagaskaro. Mauricijaus sala yra Mascarene salų salyno dalis. Kitos netoliese esančios salos – Sent Brandonas, Rodrigesas ir Agalegos salos – priklauso Mauricijaus Respublikai. Be to, Mauricijus turi keletą povandeninių bankų ir teigia, kad kelios salos priklauso kitoms šalims.
Mauricijuje nėra vietinių gyventojų. Arabų ir malajiečių jūreiviai galėjo žinoti apie salos egzistavimą viduramžiais, tačiau pirmą kartą užfiksuotoje istorijoje ji pasirodė 1502 m. Italijos žemėlapyje. 1505 m. portugalų prekybininkai salą pradėjo naudoti kaip lankymosi bazę, nors gyvenviečių nesukūrė.
Pirmieji salos gyventojai buvo olandai ir Mauricijus pavadino olandų Stadtholder Maurice of Nassau vardu. Olandai bandė sukurti vietinę ekonomiką, pagrįstą juodmedžio medienos, surinktos vergų darbu, eksportu. Pirmoji olandų gyvenvietė Mauricijuje buvo įkurta 1638 m. ir gyvavo tik dvidešimt metų. Olandai dar kartą bandė 1666 m., tačiau dėl politinio nestabilumo ir priešiškos aplinkos jie galiausiai paliko salą 1710 m.
Mauricijus vėl pateko į Europos kontrolę 1715 m., kai Prancūzija užvaldė ir pervadino teritoriją Ile de France. Prancūzai saloje plėtojo cukraus gamybą, tačiau per Napoleono karus, 1810 m., teritoriją prarado Didžiajai Britanijai. 1968 m. Mauricijus įgijo nepriklausomybę, o 1992 m. tapo Sandraugos nariu.
Nuo nepriklausomybės atgavimo Mauricijus buvo stabili ir sėkminga demokratija. Jame yra vienerių rūmų parlamentas, kuris renka prezidentą penkerių metų kadencijai. Kol prezidentas yra valstybės vadovas, ministras pirmininkas kartu su ministrų taryba yra vyriausybės vadovas.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo Mauricijaus ekonomika smarkiai išaugo. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui, yra antras Afrikoje po Pusiaujo Gvinėjos. Cukranendriai išlieka svarbia ekonomikos dalimi, tačiau plečiasi kiti sektoriai, įskaitant tarptautinius finansus ir turizmą.
Mauricijus pasižymi šiltu atogrąžų klimatu ir nuostabiu gamtos kraštovaizdžiu. Ciklonai paplitę nuo lapkričio iki balandžio mėn. Mauricijaus sala yra padalinta į devynis rajonus, o Port Luisas yra ir sostinė, ir didžiausias miestas.
Mauricijaus gyventojai ir kultūra yra įvairūs, be kita ko, yra Europos, Afrikos, Pietų ir Rytų Azijos kilmės. Anglų kalba yra oficiali kalba, tačiau plačiai kalbama prancūzų ir Mauricijaus kreolų kalba. Hindi ir kiti indų bei kinų dialektai taip pat turi daug kalbėtojų saloje. Induistai yra daugumos religija, tik šiek tiek daugiau nei 50%, o Romos katalikybė, islamas, budizmas, sikizmas ir kitos religijos taip pat yra praktikuojamos. Muzika, virtuvė ir kiti Mauricijaus kultūros aspektai išaugo iš daugiakultūrės tradicijos.