Mauritanija, oficialiai žinoma kaip Mauritanijos Islamo Respublika, yra šiaurės vakarų Afrikoje, vakaruose ribojasi su Atlanto vandenynu, o ją supa Senegalas, Malis ir Alžyras. Jo pavadinimas kilęs iš berberų karalystės, senovėje žinomos kaip Mauretanija.
Mauritanija yra 29 pagal dydį šalis pasaulyje, kurios plotas yra beveik 400,000 1,030,700 kvadratinių mylių (2006 3.2 99 kv. km). Apskaičiuota, kad 3280 m. jos gyventojų yra maždaug 1000 mln., iš kurių daugiau nei XNUMX % yra musulmonai. Jo geografija daugiausia yra dykumos, su kai kuriomis kopomis ir smiltainio plokščiakalniais. Aukščiausia Mauritanijos viršūnė siekia XNUMX pėdų (XNUMX m). Jos sostinė Nuakšotas yra didžiausia šalyje ir yra prie Atlanto vandenyno.
Pirmieji Mauritanijos gyventojai buvo bafurai, iš pradžių klajoklių tauta. 5–7 amžiuje į regioną migravo berberų gentys, kilusios iš Šiaurės Afrikos. Vėliau arabai kovojo su berberais dėl kontrolės ir galiausiai pavyko. Nors arabai įgijo kontrolę, berberai padarė didelę įtaką regionui, o tai liudija šiandieninė kultūra ir kalba.
Prancūzai pradėjo aneksuoti regioną 19 amžiaus pabaigoje, o 1920 m. Mauritanija tapo vadinamosios „prancūziškos Vakarų Afrikos“ dalimi. Vienas iš Prancūzijos kontrolės pranašumų buvo tai, kad jie padarė galą plačiai paplitusiai vergovei ir besitęsiančiam genčių karui. Mauritanija tapo nepriklausoma 1960 m., o daugelis juodųjų afrikiečių pradėjo perkelti Mauritaniją, sukeldami konfliktą su šiaurės maurais, kurie norėjo, kad šalis liktų arabiška. Tautinė vienybė tebėra sunkiai suprantama, nes „baltieji“ maurai, „juodieji“ maurai ir ne maurų grupės stengiasi kontroliuoti tam tikrus kultūrinius, religinius ir politinius Mauritanijos aspektus.
Šiandien Mauritanijos valdymo sistema rodo vakarietišką įtaką. Jos administravimo modelis, paveiktas Prancūzijos, apima 13 regionų valdytojų ir centralizuotą vyriausybę, kuri išgyveno silpnumo ir stiprybės laikotarpius. Nuo septintojo dešimtmečio demokratija buvo dėmėta – įvyko keli kariniai perversmai, vienas iš jų – dar 1960 m. 2005 m. kovo 11 d. Mauritanijoje įvyko pirmieji demokratiniai prezidento rinkimai per beveik 2007 metų.
Mauritanijos ekonomika yra labai žemdirbiška, tačiau geležies rūda sudaro 50 % jos eksporto. Žvejyba ir jos neseniai atrasti naftos ištekliai jūroje yra dar du labai vertingi ištekliai, pritraukę užsienio investuotojų. Turizmo prekyba vis dar gana kukli dėl infrastruktūros problemų, tačiau daug lankytojų traukia į Chinguetti, septintą švenčiausią islamo miestą.