Pelėsiai atsiranda iš mažyčių grybų. Nors jis klesti beveik ant bet kokio paviršiaus ir gali būti aptiktas beveik bet kur, pelėsis dažniausiai renkasi drėgnas, drėgnas sąlygas.
Pelėsiai skiriasi spalva ir išvaizda. Jis gali būti pilkas, baltas, žalias arba juodas ir gali būti panašus į medvilnę arba neryškus. Pilkas, baltas arba žalias pelėsis paprastai matomas ant maisto produktų, nors taip būna ne visada. Kita vertus, juodasis pelėsis dažniausiai pastebimas tokiose vietose kaip sienos, lubos, grindys ir net drabužiai, kurie buvo ilgai veikiami vandens žalos. Šio tipo pelėsiai dažniausiai atsiranda dėl pernelyg drėgnų sąlygų, kurios dažnai gali būti susijusios su vandentiekio nutekėjimu, potvyniais ir panašiomis problemomis.
Paprastai nesunkiai matomos didelės pelėsių paveiktos vietos. Šiose vietose taip pat gali būti nešvarus arba nemalonus kvapas. Tačiau dažniausiai pavojingiausias pelėsis yra tas, kurio nematyti ar užuosti. Pelėsis augdamas gamina sporas. Išdžiūvusios šios sporos patenka į orą ir lengvai plinta. Čia gimsta pavojingas pelėsis, galintis sukelti sunkias alergines reakcijas ir kvėpavimo sutrikimus netoliese esantiems žmonėms.
Kai kurios pelėsių rūšys gali gaminti chemines medžiagas, vadinamas mikotoksinais, kurios tinkamomis sąlygomis gali būti itin pavojingos. Be to, jie gali atlaikyti virškinimą ir ekstremalias temperatūras, todėl mikotoksinus gaminantys pelėsiai tampa dar pavojingesni.
Nors pelėsių poveikis kiekvienam žmogui yra skirtingas, alergiški ar imuninės sistemos nepakankamumo turintys žmonės dažniau kenčia, ypač pagyvenę žmonės ir maži vaikai. Dažnos alerginės reakcijos yra sloga, čiaudulys, kosulys, galvos skausmas ir nuovargis. Žmonės, sergantys lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, astma, gali dažniau patirti kvėpavimo sunkumų, o jei sąlygos yra tinkamos, gali išsivystyti pneumonija. Pasak Ligų kontrolės centrų, yra net pranešimų, kad ilgalaikis pelėsio ar pelėsio aplinkos poveikis gali sukelti trumpalaikį atminties praradimą.
Neatlikus laboratorinių tyrimų dažnai sunku nustatyti, ar nėra pavojingo pelėsio. Nors ne visų rūšių pelėsiai yra toksiški, net ir netoksiški pelėsiai gali kelti rimtą pavojų, jei negydomi, ypač patalpose. Todėl svarbiausias dalykas, kurį reikia žinoti apie pavojingus pelėsius, yra tai, kad visi pelėsiai turi būti kuo greičiau pašalinti. Netgi supelijusį maistą, kuris gali tapti nuodingas ir susargdinti, reikia nedelsiant išmesti.
Vietas, kuriose buvo laikomas supelijęs maistas, taip pat reikia kruopščiai išvalyti. Paprastai pelėsius galima pašalinti balikliu ir vandeniu, tačiau didesniuose plotuose gali prireikti profesionalų pagalbos, kad būtų užtikrintas kruopštus valymas. Valydami supelijusią vietą, visada būkite ypač atsargūs ir dėvėkite kaukę, kad neįkvėptumėte sporų. Taip pat patartina patikrinti, ar nėra nuotėkių ar kitų vandens problemų, kad ateityje išvengtumėte pelėsių protrūkių.