Viena iš pirmųjų vakcinų, kurią gydytojai rekomenduoja kūdikiams, yra vakcina nuo rotaviruso. Rotavirusas yra dažniausia kūdikių ir vaikų sunkaus viduriavimo priežastis, beveik visi vaikai užsikrės iki penkerių metų. Vis dėlto rotaviruso sukelta dehidratacija ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimas gali būti problemiškiausias labai jauniems žmonėms, todėl rotaviruso vakcina rekomenduojama skiepyti nuo šešių iki dvylikos savaičių amžiaus. Tada suleidžiamos dar dvi dozės maždaug kas aštuonias savaites. Rotaviruso vakcina neturėtų būti skiepijama anksčiau nei sulaukus šešių savaičių arba sulaukus 32 savaičių.
Ligų kontrolės centrai (CDC) teigia, kad rotavirusas per metus sukelia 20–60 mirčių Jungtinėse Valstijose ir 500,000 XNUMX mirčių visame pasaulyje. Stulbinantis mirčių skirtumas daugiausia susijęs su antisanitarinėmis sąlygomis, įprastinės medicininės priežiūros stoka ir menkais ištekliais dehidratacijai gydyti neišsivysčiusiose šalyse.
Imuniteto, kurį suteikia rotavirusinė vakcina, trukmė nežinoma. Manoma, kad jis trunka mažiausiai du rotaviruso sezonus, kai virusu dažniausiai užsikrečiama šaltu oru, nors ekspertai pastebi, kad antrąjį sezoną vakcinos veiksmingumas yra mažesnis nei pirmąjį. Suleidus visas tris dozes, rotaviruso vakcinos veiksmingumas nuo bet kokios rotavirusinės infekcijos yra 74%, o nuo sunkios infekcijos – 98%.
Pirmoji vakcina nuo rotaviruso Rotashield buvo licencijuota 1998 m. rugpjūtį, tačiau kitais metais buvo atšaukta dėl ryšio tarp vakcinos ir invaginacijos arba žarnyno nepraeinamumo kūdikiams, kurie buvo paskiepyti. RotaTeq vėliau buvo licencijuota 2006 m. ir, nors pranešimai apie invaginaciją neviršija CDC numatytų kiekių, ši rotaviruso vakcina taip pat pažymėta įspėjimu, kad reikia saugotis žarnyno nepraeinamumo požymių. Duomenų apie šios vakcinos saugumą kūdikiams, kurių imuninė sistema nusilpusi arba kuriems anksčiau buvo virškinimo trakto sutrikimų, nėra.
Dažnesnis rotaviruso vakcinos šalutinis poveikis yra viduriavimas ir vėmimas, pasireiškiantis iki 24% vakcinuotų kūdikių. Taip pat buvo nustatyta, kad iki 8.9% vakcinuotų kūdikių ir vaikų išmatose virusas išsiskiria ir gali tęstis iki penkiolikos dienų. Kadangi rotavirusas į organizmą patenka per burną ir plinta fekalinio-oralinio kontakto būdu, globėjai, slaugydami vaiką, paskiepytą rotaviruso vakcina, turėtų būti ypač atidūs rankų plovimui, kad būtų išvengta rotaviruso plitimo aplinkiniams.
Galima teigti, kad rotaviruso vakcina dažnai sukelia tokį poveikį, nuo kurio ji skirta apsaugoti kūdikius. Tiesą sakant, jaunesni nei trijų mėnesių kūdikiai retai būna užsikrėtę rotavirusu dėl pasyvių motinos antikūnų ir, jei reikia, antikūnų, gaunamų su motinos pienu. Vis dėlto šie kūdikiai bus paveikti gyvu rotavirusu šiuo natūralaus imuniteto laikotarpiu, jei jiems bus suteikta vakcina pagal tvarkaraštį. Be to, vaikas greičiausiai patirs rotavirusinę infekciją, kai vakcinos veiksmingumas sumažės. Po pirmojo užsikrėtimo rotavirusu 88% vaikų tampa atsparūs sunkiems simptomams, o imunitetas tik stiprėja su kiekviena (dažniausiai be simptomų) vėlesne infekcija.
Kitų rūpesčių gali kilti dėl gamintojo Merck Vaccine Division pareiškimo, kad „RotaTeq nebuvo įvertintas dėl kancerogeninio ar mutageninio potencialo arba galimo pakenkti vaisingumui“. Merck taip pat teigia, kad „ryšys tarp antikūnų atsako į RotaTeq prieš rotavirusinį gastroenteritą nenustatytas“. Kitaip tariant, jie neįrodė ryšio tarp vakcinos ir imuniteto virusui.
Rotavirusas gydomas poilsiu, skysčiais ir švelnia dieta, kol vaikas nustoja vemti. Sunkiais atvejais gali prireikti IV, kad būtų išvengta dehidratacijos. Kadangi šis virusas retai būna mirtinas išsivysčiusiose šalyse ir jo galima išvengti tinkamai plaunant rankas, tėvai ir globėjai, prieš duodami sutikimą, gali stabtelėti ir apsvarstyti riziką, palyginti su rotaviruso vakcinos teikiama nauda. Kaip ir vartojant bet kurią vakciną, nepageidaujamų reakcijų rizika gali būti sumažinta, jei pasirenkama skiepyti atskirai nuo bet kurios kitos vakcinos.