Apskritai apygardos teisėjas vykdo teismus, priima sprendimus ir turi nuolat tyrinėti bei neatsilikti nuo įstatymų pasikeitimų. Vykdant teismo procesą, teisėjas turi nagrinėti ginčus ir nuspręsti, kas turėtų laimėti bylą. Teisėjas, norėdamas priimti sprendimus nagrinėjant bylą, turi žinoti bylos nagrinėjimo taisykles. Jis taip pat turi suprasti įstatymus, valdančius tam tikrą dalyką. Teisėjas taip pat turi turėti įgūdžių priimti sprendimus raštu.
Istoriškai, pavyzdžiui, JAV valstijų ir federalinių teismų teisėjai, norėdami nagrinėti bylas, turėjo reguliariai keliauti į daugybę tam tikro geografinio regiono vietų. Žmonės vadino įvairias vietoves su regionu kaip grandinę; taip atsirado terminas grandinės teisėjas. Šiandien apylinkės teisėjas labiau tikėtina, kad bus paskirtas tik vienam teismo rūmams.
Kad galėtų atlikti teisėjo pareigas, apygardos teisėjas turi būti susipažinęs su proceso taisyklėmis, kurios kontroliuoja bylų eigą teisme. Šių taisyklių tikslas – užtikrinti teisingumą teismo procese. Teisėjas turi suprasti, kaip taikyti šias taisykles, kai advokatai pateikia prieštaringus prašymus arba nesutaria dėl taisyklių reikšmės ar aiškinimo. Be to, aukštesnės instancijos teismai dažnai priima sprendimus, kaip taikyti tam tikrą taisyklę, kuri gali nustatyti, kaip apygardos teismo teisėjas turi taikyti tam tikrą taisyklę. Tam reikia, kad teisėjas išliktų budrus dėl bet kokių sprendimų, kurie kontroliuoja, kaip turi būti priimami sprendimai tam tikrais klausimais.
Apygardos teisėjas taip pat turi žinoti, kaip bylai taikyti įrodinėjimo taisykles. Šios taisyklės nustato, kokių rūšių įrodymus – įskaitant parodymus, dokumentus, turtą – teisėjas gali priimti į teismą. Ir atvirkščiai, taisyklėse gali būti reikalaujama, kad teisėjas neįtrauktų tam tikrų įrodymų. Įrodinėjimo taisyklės taip pat nuolat keičiasi.
Proceso taisyklių ir įrodinėjimo taisyklių supratimas leidžia apygardos teisėjui vesti teisminį procesą. Apygardos teisėjas privalo nagrinėti bylą neutraliai, o tai reiškia, kad teisėjas negali rodyti šališkumo prieš vieną šalį ar jos naudai. Įvairios teismo procesą reglamentuojančios taisyklės padeda teisėjui išlikti nešališkam.
Apygardos teisėjas taip pat privalo parašyti tam tikros rūšies teisinius dokumentus, pvz., nuosprendį ar nutartį. Nuosprendyje pateikiamos teismo faktinės išvados ir motyvai, pagrindžiantys teismo sprendimą konkrečioje byloje. Įsakyme taip pat gali būti nustatytos faktinės aplinkybės; tačiau dažniausiai jis yra glaustesnis nei sprendimas. Teisėjas šiuos dokumentus sudaro tam tikra forma, kaip reikalaujama pagal jurisdikcijos taisykles.