Disleksijos mokytojas dirba su vaikais ar suaugusiais, sergančiais disleksija – neurologine būkle, kuriai būdingi įvairaus laipsnio skaitymo ar rašymo sunkumai. Taikydamas palaikomąjį ir skatinantį požiūrį, disleksijos mokytojas taiko įvairius metodus, kad padėtų mokiniams tobulinti skaitymo ir rašymo įgūdžius. Viena iš svarbiausių disleksijos kuratoriaus pareigų – skirti laiko pažinti mokinį ir kuo daugiau sužinoti apie jo stipriąsias ir silpnąsias puses. Disleksijos dėstytojai individualiai moko savo mokinius ir pritaiko mokymo metodus, kad atitiktų konkrečius atskiro studento poreikius. Kai kurie mokiniai greičiausiai turės kitų su disleksija susijusių sąlygų ar mokymosi sutrikimų, todėl geras disleksijos mokytojas turi tai žinoti.
Mokytojas gali dirbti su mažais vaikais pradinėje mokykloje arba su suaugusiais studentais, lankančiais koledžą. Idealiu atveju disleksijos dėstytojas į kiekvieną studentą žiūrės kaip į asmenybę, turinčią savo unikalių iššūkių. Prieš pradėdamas bet kokį mokymą, disleksijos dėstytojas gali atidžiai peržiūrėti bet kokius ankstesnius įrašus, mokytojo pastabas, terapeuto įrašus arba bet kokią medžiagą iš individualizuoto ugdymo plano (IEP) arba individualios mokymosi programos (IPP), pritaikytas mokymosi programas, kurias įgaliota Asmenų su negalia švietimo įstatymas (IDEA). Atlikęs pirminį studento įvertinimą, disleksijos dėstytojas parengs konkretų kursą, skatins studentus prisiimti atsakomybę už tai, ko išmoksta, ir kaip greitai jie įgyja įgūdžių, reikalingų tobulėti.
Disleksijos kuratoriai yra specialistai, teikiantys individualią pagalbą savo studentams. Studentai, norintys įveikti disleksijos iššūkius, turi žinoti, kad tai, ką jie patiria, vertina disleksijos mokytojas. Mokytojas turi įvertinti konkretų studento mokymosi stilių, kad sukurtų pritaikytą mokymosi kelią, įtraukiantį studentą į mokymosi procesą. Mokymosi procesas yra logiškas ir jausmingas, todėl dėstytojai gali naudoti kelių jutimų mokymo metodus, kad padėtų mokiniams sąveikauti su dėstoma informacija. Disleksijos dėstytojai kiekvieną kartą būnant kartu sprendžia ir dirba su visomis mokinio mokymosi problemomis, pavyzdžiui, skaitydami lengvesnius tekstus, kad pagerintų jų skaitymo įgūdžius ir sustiprintų pasitikėjimą.
Disleksija sergantys mokiniai gali pastebėti, kad ši būklė turi įtakos daugeliui kitų jų gyvenimo sričių. Mokytojas žinos, kad disleksija sergantys mokiniai jau gali būti sunerimę ar įsitempę dėl problemų, su kuriomis jie gali susidurti darbe, mokykloje ar socialinėse situacijose. Vaikai, sergantys disleksija, jau gali turėti problemų dėl patyčių, izoliacijos ir nerimo patiriančių tėvų, kurie nori, kad jų vaikas įveiktų disleksiją, spaudimo. Mokytojai taip pat mokomi žinoti apie kitas problemas ar sąlygas, kurios gali būti susijusios su disleksija, pvz., dėmesio deficito sutrikimą (ADD), disgrafiją ar kitas supratimo problemas.