Dvasininkas paprastai yra įšventintas religinio ordino narys, kuriam pavesta padėti savo bendruomenės dvasinei gerovei. Dvasininkų nariai yra mokomi įvairių savo konkrečios religijos ar sektos ritualų ir yra kviečiami atlikti šias apeigas tam tikrose funkcijoje arba konkrečiuose svarbiuose įvykiuose, tokiuose kaip gimimas, pilnametystė, santuoka ir mirtis. Dvasininkų dažnai prašoma mokyti ir skleisti pagrindines savo religijos sampratas savo bendruomenei ar visuomenei. Daugelis dvasininkų taip pat yra dvasiniai patarėjai, padedantys žmonėms, turintiems asmeninių ar socialinių problemų, ir skatinantys ligonius bei tuos, kurie patiria sunkumų.
Vakarų tradicijoje dvasininkas paprastai turi būti apmokytas, kad būtų įšventintas ir suteikiamas oficialus bažnyčios pripažinimas atlikti apeigas ir mokyti bažnyčios priesakų. Dauguma dvasininkų įšventinami lankydami seminariją – mokyklą, kuri specializuojasi ją įkūrusios bažnyčios mokymuose – ir duodami tam tikrus įžadus bei atlikdami religijai ar sektai būdingas apeigas. Šiais laikais daugelis dvasininkų taip pat įgyja psichologijos, psichikos sveikatos ar konsultavimo laipsnius kaip įšventinimo proceso dalį.
Kai dvasininkas yra įšventintas, jis paprastai paskiriamas į konkrečią kongregaciją, kad galėtų tenkinti jos narių poreikius. Daugumoje Vakarų religinių tradicijų dvasininkai atlieka su kongregacijos dvasiniu gyvenimu susijusias ceremonijas ir apeigas. Priklausomai nuo konfesijos, kai kurios iš šių ceremonijų ir apeigų apima krikštą, sakramentų teikimą, santuoką, apipjaustymą, išpažintį ir laidotuves arba paskutines apeigas.
Viena iš pagrindinių dvasininko pareigų – dėstyti savo bažnyčios doktriną. Tai gali būti pamokslavimas iš sakyklos, studijų pamokų vedimas arba programų, kuriose kongregacijos vaikai mokoma doktrinos, pavyzdžiui, katalikų katekizmo pamokų, priežiūra. Daugelis Vakarų religijų tiki, kad savo mokymus skleidžia prozelitizuodami arba evangelizuodami. Dvasininkai dažnai organizuoja ir vadovauja programoms, kurias bažnyčios naudoja savo mokymams skleisti kitiems.
Dvasininkas taip pat dažnai kviečiamas padrąsinti ar padėti tiems, kurie kenčia nuo ligos ar sunkumų. Dvasininkai gali patarnauti ligoninėse, pagyvenusių žmonių namuose, našlaičių namuose ar kalėjimuose. Daugelyje religijų dvasininkai prižiūri bažnyčios pastangas padėti patenkinti pagyvenusių ar vargšų materialinius poreikius. Dvasininkų pagalba kartais būna patarimo ar patarimo forma. Daugelis dvasininkų susitinka su savo bendruomenės nariais, kad padėtų jiems priimti sprendimus, įveikti problemas arba pasiūlyti konsultacijas dėl santuokos ar tėvų ir vaikų santykių.