Veiksmingos rinkos hipotezė yra idėja, kad rinkos greitai atsižvelgia į naują informaciją. Apskritai, tai paaiškina, kodėl atsitiktinis žmogus negali pasiekti garantuoto pelno, pasirinkdamas laikraščio verslo skyrių ir pirkdamas akcijas tose įmonėse, kurioms atrodo gerai. Remiantis efektyvios rinkos hipoteze, į visas šias naujienas jau bus atsižvelgta akcijų kaina; ateities įvykiai neprognozuojamai paveiks atsargas.
Ekonominis principas, kuriuo grindžiama efektyvios rinkos hipotezė, yra arbitražas. Arbitražas – tai garantuoto pelno gavimo praktika išnaudojant tam tikrą rinkos ydą. Pagrindinis arbitražo pavyzdys būtų kažko pirkimas už mažą kainą, kai žinote, kad galite iš karto parduoti už daugiau pinigų. Taikant arbitražo principą informacijai, gaunama efektyvios rinkos hipotezė. Idėja yra ta, kad jei informacija yra ten, ji jau bus atlikta.
Stipriausia efektyvios rinkos hipotezės versija numato, kad rinka seks „atsitiktiniu žingsniu“. Tai reiškia, kad prognozuojama, kad bet kuriuo metu bet kurios konkrečios akcijos ir visa rinka gali kilti ir kristi. Taigi ilgalaikė rinkos ir visų joje esančių akcijų tendencija bus tik atsitiktinių sprendimų sankaupa. Turėtų būti neįmanoma nustatyti ilgalaikių tendencijų. Tiksliau: kai tik tendencijos tampa identifikuojamos, jos išnyksta, nes investuotojai pirks ir parduos akcijas pagal bet kokią matomą tendenciją. Tai darydami jie tai paneigia. Jei galima pagrįstai tikėtis, kad akcijos kils likusią metų dalį, investiciniai sprendimai įtrauks šią būsimą vertę (su atitinkamu diskontavimu) į dabartinę kainą.
Iš esmės veiksmingos rinkos hipotezė gali būti tik apytikslis apytikslis skaičiavimas. Kad hipotezė veiktų teisingai, rinka turi būti užpildyta daug protingų ir racionalių agentų, kurie veikia pagal savo tendencijų ir vertės vertinimus. Paradoksalu, bet jei visi šie agentai prisiimtų veiksmingos rinkos hipotezę, sistema subyrėtų. Aktyviausi rinkos dalyviai turi tam tikru mastu tikėti, kad jie gali priimti pelningus sprendimus, remdamiesi nauja informacija ar vertinimais.
Dėl šio paradokso ir didelio jam prieštaraujančių duomenų kiekio efektyvios rinkos hipotezė yra labai prieštaringa. Tai išlieka pagrindiniu neoklasikinės ekonomikos elementu ir vis dar plačiai mokoma. Daugelis ekonomistų tikriausiai mano, kad ši hipotezė yra geras idealaus rinkos veikimo aprašymas. Tačiau visos realios pasaulio rinkos nukrypsta nuo tobulo efektyvumo, vienos labiau nei kitos. Pavyzdžiui, naftos ateities sandorių rinka, kurioje dalyvauja daug gerai informuotų ir gerai finansuojamų investuotojų, tikriausiai labiau atitinka hipotezę nei naudotų automobilių rinka.