Ekologiškas ūkininkas augina daržoves, vaisius, javus ar gyvulius nenaudodamas cheminių trąšų, pesticidų ar herbicidų. Gyvuliams turi būti naudojami sertifikuoti ekologiški pašarai, o sintetiniai hormonai ar maisto priedai paprastai yra draudžiami. Be pasėlių sodinimo, priežiūros ir derliaus nuėmimo, ekologinis ūkininkas turi optimizuoti biologinį žemės produktyvumą ir atidžiai stebėti vietos pasirinkimą, dirvožemio sąlygas ir gyvulių sveikatą. Kad ekologiniai ūkininkai būtų finansiškai sėkmingi, jie turi išlaikyti sertifikatus ir strategiškai parduoti savo produktus.
Ekologinis ūkininkavimas prasideda ir baigiasi dirvožemiu. Ekologiškas ūkininkas į dirvą žiūri kaip į gyvą žemės ūkio partnerį ir stengiasi apsaugoti bei palaikyti žemės gyvybingumą. Tai gali būti kompostavimas, sodinimas kartu, mulčiavimas ir kruopštus sliekų populiacijų stebėjimas. Ekologiškas ūkininkas maitina dirvą mėšlu, kompostu ir kitomis organinėmis medžiagomis, palaiko žemės dangą ir drėgmės lygį, kad būtų išvengta vandens ir vėjo erozijos.
Kiekvienas ekologinio ūkio aspektas turi atitikti griežtus kriterijus. Pavyzdžiui, ekologinis ūkininkas, rinkdamasis pasėlių sėklas, turi įsitikinti, kad sėklos yra iš sertifikuotų ekologiškų žaliavų. Tai gali reikšti, kad reikia išsaugoti ankstesnių metų sėklas arba pirkti iš patikimo šaltinio. Be to, ekologinis ūkininkas, rinkdamasis sodinamų augalų ar gyvulių veislę, turi atsižvelgti ne tik į pelno maržas ir produktyvumą, bet ir į atsparumą ligoms ir kenkėjams bei reprodukcinę sveikatą.
Norėdamas teisėtai ženklinti produkciją kaip ekologišką, ekologiškas ūkininkas turi turėti vietos valdymo institucijos sertifikatą. Ekologiški standartai nėra visuotinai taikomi, nes kiekviena šalis turi savo specifinius dirvožemio ir klimato aspektus. Dėl šios priežasties ekologiniai ūkininkai, auginantys produkciją eksporto tikslais, be savo vidaus taisyklių, turi atitikti paskirties šalies standartus. Kai kurios šalys, pvz., JAV ir Kanada, yra sudariusios lygiavertiškumo susitarimus, siekdamos supaprastinti prekybą.
Ekologiniai ūkininkai ne tik gamina kokybiškus pasėlius ir gyvulius, bet ir turi parengti kruopščias rinkodaros strategijas. Apskaičiuota, kad ekologinės veiklos reikalauja 25–30 % daugiau darbo nei įprastinė ūkininkavimo praktika, o norėdami gauti finansinės investicijos laiko grąžos, ekologiniai ūkininkai turi tinkamai parduoti savo produktus, kad jie būtų nukreipti į vartotojus. Kooperatyvinės rinkos, sveiko maisto parduotuvės ir specializuoti prekybos centrai yra labiau tikėtini pardavėjai nei didelės nuolaidų parduotuvės. Didėjant paklausai, ekologinis ūkininkavimas tampa ekonomiškai perspektyvesnis, todėl ekologiniai ūkininkai taip pat turi būti veiksmingi ekologinio judėjimo gynėjai.