Etnografas yra asmuo, renkantis ir fiksuojantis duomenis apie žmonių kultūrą ir visuomenes. Yra įvairių tyrimo metodų, kuriuos galima pritaikyti skirtingoms šio socialinio tyrimo subkategorijoms, pavyzdžiui, lauko, dizaino ar vizualinės etnografijos. Etnografas dažnai turi sugebėti rasti modelius ir suprasti problemas, su kuriomis susiduria daugybė įvairios kilmės žmonių.
Etnografija yra sritis, glaudžiai susijusi su kultūrine antropologija. Pastaroji žmonių visuomenę traktuoja kaip mokslo sritį, o pirmoji dažniausiai apima tiesioginį bendravimą su žmonėmis. Kraštotyrininkas gali dirbti įvairiose srityse, pavyzdžiui, geografijos, švietimo, kalbotyros, ekonomikos ir socialinio darbo srityse. Kraštotyrininkų sukaupta informacija gali būti panaudota ne tik siekiant geresnio visuomenės supratimo, bet ir verslo tikslams bei gyvenimo kokybės gerinimui.
Lauko etnografija yra viena iš pagrindinių disciplinos sričių. Daugelis etnografų naudoja tiesioginius metodus, kad surinktų jiems reikalingus duomenis. Tai gali apimti keliones į įvairias vietas, bendravimą su žmonėmis ir jų idėjų įrašymą, taip pat modelių stebėjimą iš tolo. Pavyzdžiui, etnografas gali nuvykti į konkretų miestą ar šalį ir pabendrauti su gyventojais, kad suprastų, kokį poveikį vyriausybės politika daro jų gyvenimui. Kraštotyrininkas dažniausiai stengiasi taikyti holistinį požiūrį, o tai reiškia, kad išanalizuoja visą darbą, o ne daro išvadas pagal atskirus pavyzdžius.
Sritis, kuriai tiesiogiai naudingas toks darbas, yra dizaino etnografija. Šios profesijos žmogus studijuoja ir tiria žmonių poreikius bei norus. Dizaino etnografo atliktas tyrimas gali būti naudojamas įvairiose pramonės šakose modeliuojant gaminius, atitinkančius vartotojų poreikius ar poreikius. Pavyzdžiui, dažna daugelio pasaulio šalių problema yra elektros energijos trūkumas. Kadangi tai neleidžia žmonėms įkrauti mobiliųjų telefonų, kai kurie gamintojai sukūrė telefonus, veikiančius naudojant saulės ar vėjo energiją.
Internetinių bendruomenių augimas sukūrė kitos rūšies etnografijos poreikį, vadinamą virtualia arba internetine etnografija. Šioje srityje dirbantys asmenys atlieka tuos pačius tyrimus kaip ir lauko etnografai, tačiau tiria, kaip veikia internetinės grupės, o ne žmonės, bendraujantys akis į akį. Tačiau šios virtualios bendruomenės paprastai renkasi dėl bendrų interesų, o ne dėl bendros geografinės vietos. Daugelis dalyvių naudojasi tokiomis internetinėmis grupėmis norėdami pasidalinti nuomonėmis dominančiomis temomis. Kai kurie virtualūs etnografai dalyvauja šiose diskusijose, kad geriau suprastų grupę, o kiti nori anonimiškai stebėti kitų sąveiką, kuri paprastai vadinama slėpimu.