Filmo animatorius kuria meno kūrinius, kurie patenka į animacinį vaidybinį filmą. Šis darbas gali būti atliktas naudojant dvimatę (2D) animaciją arba trimatę (3D) animaciją, o pasirinktas stiliaus tipas turės didelės įtakos animatoriaus atliekamam darbui. Nors tam tikri animacijos principai išlieka tie patys, 2D projektų filmų animatoriai dirbs labai skirtingai nei animatoriai, dirbantys 3D formatu ir dažnai reikalauja labai skirtingų įgūdžių.
2D animacija tradiciškai buvo kuriama naudojant rašalą ir dažus, kad būtų sukurti vaizdai ant skaidraus plono plastiko gabalėlių. Tada šie atskiri vaizdai, vadinami celiais, buvo surinkti, kad būtų sukurti vaizdai, išlaikant regėjimą. Šiuolaikinė 2D animacija dažniausiai daroma kompiuteriu, bet šiaip procesas panašus. Filmų animatorius, dirbantis dabartinėje animacijos pramonėje, paprastai dirbs su kompiuteriais, kad sukurtų meno kūrinius, nepaisant to, ar jis dirba su 2D animacija, ar 3D animacija.
Šiandien kuriama 2D animacija paprastai daroma kompiuteriu, bet vis tiek daroma po vieną celę. Tada šie atskiri vaizdai atkuriami kartu, vienas po kito, kad būtų sukurti judantys vaizdai. Filmo animatorius, dirbantis su 2D projektais, paprastai sukuria visą sceną ir dažnai sukuria šimtus ar tūkstančius animacijos kadrų, kuriuos galima žaisti kartu. Nors kai kurie animatoriai gali sutelkti dėmesį į fono animaciją, o kiti – į personažų animaciją, paprastai yra vienas animatorius, kuris sukuria veikėjo judėjimą vienoje scenoje. Didelių projektų atveju animatorius gali sukurti tik pagrindinius kadrus, o kas nors kitas sukurs tarpinius kadrus, tačiau animatorius vis tiek sukurs didžiąją dalį judesio.
Tačiau naudojant 3D animaciją dažnai keli animatoriai dirbs kartu, kad sukurtų vieną sceną. 3D animacinių kūrinių scenos yra šiek tiek sudėtingesnės, todėl vienas filmo animatorius greičiausiai sutelks dėmesį į vieną scenos aspektą. Pavyzdžiui, vienas animatorius gali dirbti su dideliais veikėjo ar personažų judesiais, o kitas animatorius tada prideda smulkesnių detalių, pvz., veido išraiškas ir burnos judesius dialogui. Kitas filmo animatorius gali dirbti su fono detalėmis, pvz., objektą, siūbuojantį vėjyje arba judantį, kai veikėjai su juo sąveikauja.
Visas šis darbas kartu sukuria galutinę 3D animacinę sceną. Kadangi kompiuterinė animacija leidžia sukurti neįtikėtinai detalius 3D objektus, animatoriai dažnai turi daug smulkių funkcijų, į kurias reikia atsižvelgti ir įtraukti, kad scena atrodytų tikroviška. Nors tai pakeitė animatorių darbo kartu būdą, daugelis animatorių įdeda šimtus valandų darbo grupėse.