Natūropatija yra pirminės sveikatos priežiūros rūšis, skirta natūralių medžiagų ir priemonių naudojimui įvairiems paciento sutrikimams ir ligoms gydyti. Natūropatine medicina dažniausiai užsiima licencijuoti gydytojai, apmokyti akredituotų mokyklų. Gydytojai natūropatai gali gydyti kiekvieną ligos ar sutrikimo aspektą, įskaitant diagnozes, gydymą ir prevenciją. Gydytojai natūropatai gali naudoti vaistažoles, klinikinę mitybą, homeopatiją, natūropatines manipuliacijas ir Rytų filosofijas, kad suformuluotų tinkamą gydymo kursą.
Vienas iš pagrindinių gydytojų natūropatų tikslų – nustatyti pagrindinę ligos priežastį. Jie gali ištirti fizinius, genetinius, emocinius ir mitybos veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos paciento dabartinei būklei. Naudodami natūralias priemones, jie gali pasiūlyti keisti paciento mankštos režimą ir mitybos įpročius bei remti gyvenimo būdo pokyčius.
Natūropatijos gydytojai privalo išklausyti specialius mokymus penkiose Kanados provincijose, Kolumbijos apygardoje ir mažiausiai 15 skirtingų Amerikos valstijų. Jie privalo baigti natūropatinį išsilavinimą Natūropatinio medicinos švietimo tarybos akredituotoje mokykloje. Baigę studijas jie turi išlaikyti egzaminus, kuriuos administruoja Šiaurės Amerikos natūropatinių egzaminuotojų taryba. Neįvykdžius bet kurio iš šių dalykų, negalėsite gauti teisėto natūropato gydytojo vardo ir praktikos privilegijų. Pažymėtina, kad ne visas procedūras, kurias treniruoja natūropatai, galima atlikti tam tikrose jurisdikcijose.
Nepaisant to, kad akcentuojamas natūralus gydymas, gydytojai, kurie praktikuoja natūropatiją, gali naudoti kai kurias tas pačias priemones, kurias gydytojai naudoja pacientams gydyti. Pavyzdžiui, kraujo tyrimai ir medicininis vaizdas gali padėti natūropatams nustatyti tikslią ligos priežastį. Pacientui netgi gali būti atlikta nedidelė operacija. Tačiau nedidelės operacijos, intraveninė terapija ir natūralus gimdymas yra sritys, kurias natūropatas turi toliau tirti, kad galėtų jas atlikti pacientams.
Gydytojai natūropatai nevykdo tų pačių mokymų kaip gydytojai. Pavyzdžiui, jie neprivalo baigti rezidentūros mokymo. Mokymų metu gali būti mažiau akcentuojamas klinikinis mokslas ir jie gali būti mokomi tokiose srityse kaip homeopatija ir vitalizmas, o tai prieštarauja įprastiniam medicininiam gydymui arba jiems prieštarauja; pavyzdžiui, gydytojai natūropatai gali pasiūlyti vietoj receptinių vaistų vartoti vitaminus, mineralinius papildus ir kitas natūralias medžiagas. Tačiau pasibaigus mokymui jie gali būti sertifikuoti ir dirbti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais. Tie, kurie domisi pas natūropatą, turėtų žinoti, kad tradiciniai natūropatai nėra tiek oficialiai apmokyti, kiek sertifikuoti gydytojai natūropatai.