Hematologo-onkologo karjera sukasi gydant pacientus, sergančius kraujo ligomis ir (arba) vėžiu. Kadangi šiai profesijai reikalingos aukšto lygio žinios ir kompetencija, ji paprastai apima išsamų mokymą ir valdybos sertifikavimą. Šios srities asmenys paprastai dirba medicinos įstaigoje arba universitete, tačiau kai kurie gali dirbti privačioje praktikoje. Norint sėkmingai dirbti šioje karjeroje, hematologui-onkologui naudinga turėti puikių bendravimo įgūdžių ir gailestingo požiūrio. Bendros darbo pareigos apima nuolatinius mokslinius tyrimus, pacientų diagnozavimą, pacientų gydymą, pavaldinių priežiūrą ir dalyvavimą konferencijose.
Nuolatinių mokslinių tyrimų atlikimas dažnai yra neatsiejama gydytojo hematologo-onkologo dalis. Kadangi nuolat randama naujos informacijos ir atradimų, šios profesijos asmeniui svarbu neatsilikti nuo naujausių atradimų. Tai gali apimti mokslinių žurnalų skaitymą arba dalyvavimą mokslinių tyrimų projektuose. Užsiėmimas šia veikla gali padėti hematologui-onkologui atrasti naujas gydymo galimybes pacientams, sergantiems kraujo ligomis ar vėžiu.
Kita svarbi šio darbo dalis – pacientų diagnozė. Kai pacientas serga hemofilija, leukemija ar vėžiu, hematologo-onkologo pareiga išsiaiškinti specifiką. Norint tiksliai diagnozuoti, paprastai reikia atlikti kraujo tyrimus, fizinius tyrimus ir laboratorinius tyrimus. Kad būtų veiksmingas diagnozuojant ligas, asmuo turi būti užjaučiantis pacientus ir mokėti užmegzti ryšį.
Nustačius diagnozę, gydytojas hematologas-onkologas turi pradėti tinkamą gydymą, kad būtų užtikrinta geriausia paciento priežiūra. Tikslus gydymas gali labai skirtis priklausomai nuo paciento būklės ypatumų, tačiau įprastas hematologinis gydymas gali apimti vaistus ir kraujo perpylimą. Įprasti onkologiniai gydymo būdai gali būti chemoterapija, radioterapija ir chirurgija.
Taip pat svarbu prižiūrėti pavaldinius, palaikyti atvirą bendravimą. Nepriklausomai nuo aplinkos, hematologas-onkologas paprastai po juo dirbs keli darbuotojai. Jo darbas yra užtikrinti, kad visi nenutrūktų ir pacientams būtų suteikta tinkama priežiūra. Kai kuriais atvejais jis taip pat gali patarti medicinos studentams, dirbantiems pagal stažuotės programą, ir turi juos apmokyti. Šis aspektas reikalauja asmens, turinčio tvirtus tarpasmeninius ir vadovavimo įgūdžius.
Be to, kai kurie asmenys taip pat turės lankytis periodinėse konferencijose. Šios konferencijos yra skirtos medicinos srities profesionalams ir paprastai aptariamos naujausios mokslo išvados. Bendravimas su kitais šiose aplinkose dirbančiais specialistais padeda hematologui-onkologui išlikti karjeros viršūnėje, o tai neišvengiamai lemia geresnę pacientų priežiūrą.