Kursus kolegijose ir universitetuose dėsto skirtingų akademinės karjeros lygių profesoriai. Paprastai universiteto dėstytojai siekia užimti nuolatines pareigas, kur jiems būtų garantuojamos dėstytojo pareigos iki išėjimo į pensiją. Kartais kolegijai dėstytojų prireiks daugiau nei turi atvirų nuolatinių dėstytojų vietų, todėl jie samdys asmenis, kurie mokytų jaunesniaisiais dėstytojais. Jaunesniojo dėstytojo darbas yra vesti pamokas ir instruktuoti studentus. Dėstytojai taip pat gali dirbti su savo moksliniais tyrimais ir toliau skelbti savo sritį, ypač jei jie siekia ilgainiui užimti nuolatines dėstytojų pareigas.
Kadangi tai yra pradinio lygio pareigos, jaunesnysis dėstytojas gali būti atsakingas už kelių pamokų mokymą per akademinį ketvirtį ar semestrą. Vasaros pamokų dėstymas taip pat gali būti įtrauktas į jaunesniojo dėstytojo pareigybės aprašymą, nes laisvalaikis vasarą gali būti skiriamas tik universiteto etatiniams dėstytojams. Pamokos, kurias veda jaunesnysis dėstytojas, paprastai vyksta įprastomis darbo valandomis. Kartais gali prireikti dėstyti savaitgalio ir vakaro kursus. Dėstytojas taip pat gali būti atsakingas už universiteto siūlomų internetinių kursų kūrimą ir priežiūrą.
Dėstytojai gali dirbti tokiomis pat pareigomis kaip profesoriai, o tai reiškia, kad jie pasirenka kurso temas ir sudaro pamokų mokymo programą. Paprastai kursai dėstomi su nustatytu paskaitų skaičiumi per semestrą. Testus ir užduotis paprastai rašo ir administruoja universiteto dėstytojai. Mažose klasėse dėstytojai gali būti atsakingi už savo studentų darbų įvertinimą. Didesnėse klasėse paprastai yra mokytojų padėjėjų, kurie padeda profesoriams ir dėstytojams įvertinti egzaminus ir namų darbus.
Darbo valandomis gali būti atsakingas jaunesnysis dėstytojas. Per nustatytą laikotarpį kiekvieną savaitę dėstytojai pateikia studentams, kuriuos skaito, klausimus. Studentai gali prašyti dėstytojo pagalbos namų ruošoje ir paskaitos paaiškinimo.
Jaunesniojo dėstytojo pareigos gali būti viena stotelė kelyje į akademinę kolegijos profesoriaus karjerą. Studentai, norintys tapti jaunesniuoju dėstytoju, turėtų lankyti kolegiją ir baigti bent bakalauro laipsnį. Dažniausiai norint tapti dėstytoju reikalingas magistro ar daktaro laipsnis. Karjeros būdas tapti dėstytoju skirsis priklausomai nuo studento akademinių studijų tipo, tačiau apskritai gali būti naudinga kuo daugiau publikuoti koledžo ir magistrantūros studijų metu. Publikacijos gali padėti užsitikrinti paskaitų vietas, kurios ilgainiui gali baigtis kadencija, o tai leis tinkamai atlikti asmeninius tyrimus ir praleisti semestrus nuo mokymo.