Kriobiologas tiria žemos temperatūros poveikį gyviems organizmams ir biologinėms medžiagoms bei sistemoms. Šis terminas yra graikiškų žodžių kyros, arba šaltis, ir bios, arba gyvenimas, junginys. Kriobiologą, be kitų temų, gali dominti, kaip organizmas išlieka šiltas esant žemesnei nei įprastai temperatūrai arba sustabdytoje animacijoje. Ląsteles, organus ir ištisus organizmus gali tyrinėti kriobiologas, kuris eksperimentuoja su temperatūra nuo silpnos hipotermijos iki kriogeninės ar giliai užšalusios. Dauguma kriobiologų yra privačių įmonių ar vyriausybinių agentūrų tyrėjai arba mokytojai, susiję su pagrindiniais mokslinių tyrimų universitetais.
Kriobiologija, kaip taikomasis mokslas, daugiausia susijusi su konservavimu ir laikymu žemoje temperatūroje. Pirminė mokslo draugija yra Kriobiologijos draugija, įkurta 1964 m. Draugijos tikslas – skatinti mokslinius tyrimus ir kriobiologų supratimą bei skleisti jų žinias žmonijos labui.
Kriobiologą domina daug įvairių temų. Natūrali kriobiologija yra tyrimas, kaip žema temperatūra veikia vabzdžius, augalus ir stuburinius gyvūnus. Kai kurie iš šių organizmų išmoko išgyventi žemesnėje nei užšalimo temperatūroje, sukurdami biomolekules, kurios veikia kaip antifrizas. Kriobiologai gali ištirti, kaip šios biomolekulės veikia ir kokias praktines bei komercines galimybes jos gali turėti.
Kriochirurgija yra kriobiologijos šaka, kuri naikina ląsteles, o ne saugo. Kriochirurgija gydo tokias ligas kaip karpos, mažas odos vėžys ir apgamai. Paciento ląstelės labai greitai atvėsinamos, dažnai naudojant skystą azotą. Kriobiologas gali dirbti su kriochirurgu, tirdamas, kaip ledo kristalai, susidarantys tikslinių ląstelių viduje, suplėšo šias ląsteles.
Kai kurie kriobiologai specializuojasi kriokonservavime arba procese, kurio metu ląstelės ir sveiki audiniai išsaugomi žemoje temperatūroje. Šis metodas yra tiesiogiai taikomas organų transplantacijai. Šie kriobiologai stengiasi, kad transplantacijai skirtų organų užšaldymas ir atšildymas būtų saugus ir praktiškas procesas, kuris neribotą laiką išlaiko dovanotus audinius. Kriokonservavimas taip pat naudojamas gydant vaisingumą, nes vis daugiau žmonių sušąla ir vėliau naudoja savo spermą, kiaušinėlius ir embrionus.
Krionika yra dar viena kriobiologijos šaka. Ši praktika išsaugo organizmus ir žmones būsimam atgimimui, laikant juos tokioje žemoje temperatūroje, kad sustabdoma medžiagų apykaita ir irimas. Tikimasi, kad problema, viršijanti dabartinį technologijų lygį, gali būti išspręsta ateityje. Kriobiologas taip pat gali būti suinteresuotas kovoti su nušalimu arba studijuoti stiklinimą.
Kriobiologija yra specializacija, kuri paprastai nėra siūloma daugelyje bakalauro studijų institucijų. Todėl bakalauro laipsnį įgiję studentai dažniausiai studijuoja biologiją ir, kaip magistrantūros studentai, daugiausia dėmesio skiria kriobiologijai. Gali būti naudinga papildoma bakalauro studija mikrobiologijos, biofizikos ar biochemijos srityse. Kriobiologas paprastai reikalauja magistro arba daktaro laipsnio, kad užsitikrintų mokslinių tyrimų ar dėstytojų pareigas. Magistro laipsniui gali prireikti papildomų dvejų metų kursinių darbų, o doktorantūros laipsniui prideda dar nuo ketverių iki šešių.
Įdarbinimas paprastai apima tyrimus privačiai įmonei ar vyriausybinei organizacijai. Pavyzdžiui, tokia agentūra kaip Raudonasis kryžius gali įdarbinti kriobiologą, kuris padėtų pagerinti žmogaus organų išsaugojimą transplantacijai. Kai kurie kriobiologai atlieka nepriklausomus tyrimus kaip dėstytojai universitetuose.
Dauguma šių mokslininkų dirba laboratorinėje aplinkoje su cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip skystas azotas, arba šaltame klimate. Konkurencija dėl mokslininkų pozicijų ir stipendijų gali būti įtempta, tačiau dauguma kriobiologų pradeda dirbti šioje srityje, kol studentai dirba laboratorijos ar mokslo padėjėjais. Kriobiologai turėtų gebėti dirbti su komandomis ir individualiai. Kadangi kriobiologija yra greitai besikeičianti sritis, kriobiologas visada turi žinoti apie naujus tyrimus ir pažangą.