Laukinės gamtos reabilitologė paprastai yra savanorė, kuri priima sužeistus ar vietinių gyvūnų jauniklius į savo namus, kur rūpinasi gyvūnais, kol jie bus pakankamai stiprūs, kad būtų paleisti į laisvę. Daugelyje šalių, įskaitant JAV ir Australiją, šio darbo norintis asmuo turi laikyti egzaminą raštu, kad parodytų žinias apie rūpinimąsi laukiniais gyvūnais, o tai baigiasi leidimu. Kai kas nors oficialiai registruojamas kaip laukinės gamtos reabilituotojas, jos vardas ir telefono numeris yra viešai įrašomi į žinyną, kad kiekvienas, radęs paliktą ar sužeistą gyvūną, galėtų jį atvežti pagalbos.
Laukinės gamtos reabilitologas retai turi medicininės ar veterinarinės patirties, o daugiausia dėmesio skiria kasdienei gyvūno priežiūrai. Pavyzdžiui, jis gali kelis kartus per dieną maitinti gyvūno kūdikį iš buteliuko. Kai kurie sužeisti gyvūnai atvežami gydytis pas veterinarą; tačiau jei paaiškės, kad gyvūnas negalės grįžti į lauką po reabilitacijos laikotarpio, gyvūnas greičiausiai bus humaniškai nubaustas.
Laukinės gamtos reabilitologė paprastai dirbs savo namuose, nors kai kurie ne pelno centrai specializuojasi sužeistų laukinių gyvūnų gydyme. Jis ar ji gali turėti tam tikrą specialybę. Kai kurie daugiausia dėmesio skiria ropliams, pavyzdžiui, gyvatėms ir driežams, o kiti gali specializuotis paukščių priežiūra. Jis ar ji gali susidoroti su įvairiausiais gyvūnais – nuo voverių iki pelėdų iki varlių. Tokiose šalyse kaip Australija reabilitologas gali paimti kūdikius, vombatus ar kengūras.
Jei manote, kad norėtumėte tapti laukinės gamtos reabilituotoju, pirmas žingsnis yra savanoriauti pas apmokytą reabilitologą arba licencijuotame laukinės gamtos centre, kad pamatytumėte, kas susiję su darbu ir ar tai tikrai jums. Šis darbas retai apmokamas ir reikalauja didelio atsidavimo – gavęs licenciją gali būti iškviestas bet kuriuo paros metu, kad padėtų laukinei gamtai. Taip pat turite žinoti, kad šie gyvūnai nėra naminiai gyvūnai – jūsų pareiga yra paruošti juos paleisti atgal į laisvę. Tai sunkus darbas, nes kai kurie gyvūnai neišgyvens, kad ir kiek jiems padėtų. Vis dėlto, jei vis tiek norėtumėte tapti laukinės gamtos reabilituotoju, tai gali būti labai naudingas darbas.