Miesto sociologas tiria sociologijos ir žmonių sąveikos vaidmenį, taip pat tendencijas ir reiškinius miesto aplinkoje. Kažkas, dirbantis šioje srityje, yra tyrėjas – kaip ir kiti sociologai – tiria žmonių grupių ir žmogaus institucijų sąveiką, tendencijas ir ypatybes skirtingose aplinkose, taip pat įvairių kultūrų tarpusavio ryšį. Pavyzdžiui, miesto sociologas gali ištirti išplėstų technologijų, tokių kaip kompiuteriai ir mobilieji telefonai, poveikį tarpasmeniniam bendravimui miesto aplinkoje. Be originalių tyrimų, toks sociologas gali palyginti ankstesnius miesto sociologijos tyrimus ir apsvarstyti jų pasekmes.
Norint tapti miesto sociologu, reikalingas didelis išsilavinimas ir išsilavinimas. Nors kai kurie sociologai yra įgiję sociologijos bakalauro arba magistro laipsnį, kad galėtų atlikti savo darbą, idealu, jei asmuo, stojantis į sociologijos sritį specializuotoje srityje, įgytų sociologijos daktaro laipsnį. Norėdamas specializuotis miesto sociologijoje, asmuo gali nuspręsti baigti savo disertaciją, kuri yra įtrauktas tyrimas, tam tikroje su miesto sociologija susijusioje srityje. Be mokymosi apie sociologijos sudėtingumą, žmogus, kuris studijuoja tapti miesto sociologu, turėtų daug sužinoti apie statistinę analizę ir kiekybinius, kokybinius ir mišrius metodus, kurie naudojami sociologiniams tyrimams atlikti. Miesto sociologas turi turėti aistrą šiai temai ir tikėjimą, kad jo srityje atliekami tyrimai yra naudingi ir svarbūs žmonijai.
Miesto sociologų darbo sąlygos yra tokios pat kaip ir kitų tyrinėtojų. Universitetai, vyriausybės ir įmonės, taip pat ne pelno organizacijos gali juos įdarbinti. Tikėtina, kad jie turės biurą ir taip pat turėtų atlikti lauko darbus. Kai kurie miesto sociologai atlieka mokslinius tyrimus, dėsto miesto sociologijos teorijas ir metodus, pristato savo tyrimų rezultatus, publikuoja tyrimų rezultatus profesiniuose žurnaluose ar kituose leidiniuose.
Miesto sociologas gali imtis tyrimo projekto, tiriančio, kaip įvairios subkultūros vystosi ir atsiranda miesto aplinkoje. Psichikos ligonių deinstitucionalizacijos poveikis baudžiamojo teisingumo sistemai ir ne pelno siekiančioms psichikos sveikatos organizacijoms galėtų būti dar vienas galimas tyrimo variantas miesto sociologui, kuris gali nuspręsti panaudoti savo rezultatus siekdamas informuoti visuomenę ir daryti įtaką politikai ir įstatymas. Kita galima tema būtų, kaip religiniai ir moraliniai įsitikinimai skiriasi ir pasireiškia įvairiais būdais miesto ir kaimo aplinkoje. Yra daugybė skirtingų temų, kurias miesto sociologas gali nuspręsti studijuoti arba būti nukreiptas studijuoti organizacijos, kurioje jis dirba.