Galima sakyti, kad muzikos bibliotekininkai susistemina savo aistrą muzikai. Tačiau, be šio pagrindinio apibendrinimo, muzikos bibliotekininko pareigos gali labai skirtis ir priklauso nuo įstaigos, kurioje bibliotekininkas dirba, tipo. Kai kurie iš labiausiai paplitusių muzikos bibliotekininkų darbdavių yra viešosios ir akademinės bibliotekos ir, kiek mažesniu mastu, muzikos leidėjai, muzikos konservatorijos ir žiniasklaidos priemonės, pavyzdžiui, televizijos ar radijo stotys.
Muzikos bibliotekininkas viešoje ar akademinėje bibliotekoje gali daug savo laiko skirti įstaigos muzikos kolekcijos, kuri gali apimti knygas, rankraščius ir garso bei vaizdo įrašus, tvarkymui. Be to, jis arba ji gali ieškoti naujos medžiagos, kad pagerintų esamas kolekcijas, ir padėti bibliotekos lankytojams efektyviai ieškoti ir naudoti kolekcijos medžiagą. Akademinių institucijų atveju muzikos bibliotekininkas gali vesti pamokas ar seminarus tokiomis temomis kaip muzikos katalogavimas ar rankraščių išsaugojimas, taip pat gali atlikti ir publikuoti originalius muzikos srities tyrimus.
Tačiau muzikos bibliotekininkystė jokiu būdu neapsiriboja tradicinėmis bibliotekos nuostatomis. Muzikos leidėjai kartais samdo muzikos bibliotekininkus, kurie redaguoja publikuojamą medžiagą ir kataloguoja archyvinę medžiagą. Konservatorijos muzikos bibliotekininkas gali būti atsakingas už studentų pasirodymams reikalingų natų pirkimą ar nuomą. Radijo ir televizijos stotys dažnai pasikliauja muzikos bibliotekininku, kad sukurtų muzikos kolekciją, kurią būtų galima panaudoti programavimui pagerinti, o prodiuseriai gali dirbti kartu su savo stoties bibliotekininku, kad pasirinktų muziką, atitinkančią jų programavimo poreikius. Atsižvelgiant į stoties pobūdį, nuolatinio muzikos bibliotekininko taip pat gali būti paprašyta pateikti visus įrašytus pasirodymus transliuoti.
Akivaizdu, kad tokiai bibliotekininkystei reikia gilių žinių apie muzikos sritį. Taigi, daugelis muzikos bibliotekininkų turi bakalauro laipsnius tokiose srityse kaip muzikologija, papildyti kursiniais darbais kitose humanitarinių mokslų srityse, leidžiančius suprasti, kaip muzika dera į platesnį menų kontekstą. Dažnai jie turi tiesioginės muzikos atlikėjų patirties. Bibliotekos vis dažniau samdo tik aukštesnę kvalifikaciją turinčius kandidatus; todėl daugelis muzikos bibliotekininkų taip pat turi bibliotekininkystės magistro laipsnius.
Muzikos bibliotekų asociacija (MLA) buvo įkurta 1931 m., siekiant teikti karjeros informaciją ir paramą muzikos bibliotekininkams. Be to, MLA organizuoja įvairius seminarus, leidžiančius muzikos bibliotekininkams bendrauti su bendraamžiais iš kitų institucijų. Žmonės, ieškantys informacijos apie muzikos bibliotekininkų mokymą ir įsidarbinimo galimybes, gali kreiptis pagalbos į MLA.