Obligacijų emitento obligacijų pirkėjui išduotas pažadas grąžinti skolą su palūkanomis yra žinomas kaip obligacija. Obligacijų garantas veikia kaip tarpininkas, įsigydamas šiuos vertybinius popierius iš obligacijų emitento su nuolaida ir tada perparduodantis obligacijas potencialiems investuotojams. Taigi pelnas priklauso nuo skirtumo tarp pradinės pirkimo kainos ir obligacijos perpardavimo kainos. Ši marža vadinama rizikos draudimo skirtumu. Apskritai obligacijų garanto užduotis yra valdyti šį skirtumą, užtikrinant, kad pasirinkimai būtų naudingi tiek jam pačiam, tiek obligacijų emitentui.
Obligacijų pasirašymas gali apimti viešųjų obligacijų, pvz., vyriausybės išleistų savivaldybių obligacijų ir iždo obligacijų arba korporacijų išleistų obligacijų, pirkimą. Nors obligacijų emitentai gali parduoti tiesiogiai obligacijų garantui, tai nėra labiausiai paplitęs veiksmas. Atvirkščiai, obligacijos paprastai siūlomos arba gaunamos derybų su trečiosiomis šalimis būdu. Retkarčiais draudikai – net ir skirtingų organizacijų draudikai – taip pat dirba kaip komandos, kad gautų obligacijas sindikavimo procese.
Obligacijų emitentai, prieš sutikdami parduoti, dažnai patikrins draudikus. Gali būti paprašyta interviu, taip pat gyvenimo aprašymų, kuriuose pabrėžiama pagrindinė draudimo garantavimo patirtis. Finansinio planavimo ir laiko įsipareigojimo dokumentai taip pat gali būti privalomi sudarant draudimo sandorį. Tam tikra prasme kiekvienas naujas obligacijų pirkimas gali būti naujas darbo pokalbis.
Draudėjo sėkmės rodiklis gali būti labai nenuspėjamas. Pavyzdžiui, obligacijų garantas turi užtikrinti tvirtą sandorį iš emitento, o šis žingsnis dažnai priklauso nuo susipažinimo ir tyrimų. Tačiau dažnai rinkos veiksniai, kurių draudėjas nekontroliuoja, pavyzdžiui, svyruojančios palūkanų normos, gali trukdyti gauti pelną. Jei draudikas negali rasti pakankamai investuotojų, jis iš esmės įstrigo su investicija.
Parduodant, obligacijų garantai gali priimti privačius asmenis arba verslo organizacijas kaip klientus. Bendraudamas su didesnėmis grupėmis draudikas turi būti atsargus, kad išvengtų politinės įtakos, nes kaltinimai prekyba specialiais interesais praeityje buvo nukreipti į draudėjus. Nepaisant to, obligacijų garantas ištirs, ar klientas turi pakankamai lėšų pirkti iš kapitalo rinkų. Šiame tyrime bus atsižvelgta į kredito istoriją kaip pagrindinę šio proceso dalį. Visa draudimo rizika – ar tai būtų obligacijų, ar draudimo – priklauso nuo vartotojo tinkamumo produktui įvertinti.
Tam tikri veiksniai padarys sėkmingesnį obligacijų garantą. Koleginis laipsnis, ypač turintis tvirtą finansinį ir verslo pagrindą, yra labai svarbus. Analitiniai įgūdžiai ir skaičiuoklių bei kitų sekimo programų išmanymas taip pat neįkainojami. Tvirtas sprendimas ir rizikingas, į pardavimą orientuotas mentalitetas gali dar labiau sustiprinti sėkmės galimybes. Kai kuriuose regionuose gali prireikti sertifikato.
Pasiekęs išsilavinimo reikalavimus, obligacijų garantas gali dirbti savarankiškai arba dirbti didesniame subjekte, pavyzdžiui, investiciniame banke. Asmuo, dirbantis didelėje organizacijoje, gali padidinti galimybes užsitikrinti prestižiškesnius klientus, pavyzdžiui, didžiąsias organizacijas ir įmones. Tiesą sakant, didelė vertybinių popierių įmonės ar investicinio banko pelno marža gaunama iš draudimo.