Kai kompiuterio programa yra baigta ir išplatinta, galutinis vartotojas gali paleisti programą spustelėdamas vieną piktogramą. Kurdami šią programą programinės įrangos inžinieriai naudoja daugybę skirtingų išteklių, kuriems norint paleisti ir išbandyti programą reikia labai techninių procesų. Programų paketuotojo užduotis yra paimti skirtingus komponentus, kurie sudaro programą, ir padaryti ją taip, kad galutinis vartotojas galėtų lengvai įdiegti ir paleisti programą.
Pirmoji programų paketuotojo užduotis yra nustatyti visas bibliotekas ir failus, kurių programai reikia sėkmingai veikti. Tai gali būti programinės įrangos bibliotekos, duomenų bazių failai, sudaryti šaltinio kodo failai ir grafiniai komponentai. Kai kurie iš šių failų bus programos kataloge, tačiau kiti ištekliai, pvz., duomenų bazių serveriai arba sistemos grafikos varikliai, turi būti įdiegti kaip atskira programinė įranga galutinio vartotojo kompiuteryje.
Programų paketuotojas surenka visus failus, kurių nereikia įdiegti kaip atskirą sistemos programinę įrangą, į vieną aplanką. Kūrimo procese programuotojai gali iškviesti šiuos išteklius iš bet kurios savo darbo vietos, tačiau galutiniams produktams reikia vienodos konfigūracijos. Sutraukdamas visus failus į vieną katalogą, programų paketuotojas užtikrina, kad visame programos kode būtų tinkami katalogo keliai tiems ištekliams pasiekti.
Kai programų paketuotojas sujungia visus failus, kuriuos turi paleisti programa, jis parengia patį katalogą galutiniam vartotojui. Tai apima numatytųjų vykdomųjų failų sistemos piktogramų pakeitimą specialiai programai sukurtomis grafinių menininkų piktogramomis ir dokumentų failų įtraukimą į katalogą. Kai šie komponentai yra paruošti, pakuotojas turi sukonfigūruoti programos diegimo programą.
Programų paketuotojas naudoja programinę įrangą, specialiai sukurtą diegimo procesams kurti ir automatizuoti. Tai apima:
nurodant, kokie programinės įrangos komponentai turi būti sistemoje, kad programa veiktų
įkelti failus, reikalingus tai programinei įrangai pridėti, jei jos nėra sistemoje,
įkeliant katalogą, kuriame yra visi programos failai.
Paskutinis žingsnis – pakuotojas išbandyti diegimo programą įrenginiuose, atspindinčius, ką klientai naudos, kad įsitikintų, jog procesas veikia.
Programų paketuotojams reikalingas informatikos ir programavimo išsilavinimas. Jie nerašo pagrindinių programos šaltinio kodo dalių, tačiau vis tiek turi suprasti programinės įrangos kūrimo ciklą ir kaip redaguoti šaltinio kodą. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad šaltinio kodas tiksliai atspindėtų galutinį programos katalogo failo išdėstymą.