Psicholingvistas tiria, kaip žmonės mokosi, supranta ir vartoja kalbą. Psicholingvistai taip pat tiria kalbos vartojimo poveikį žmogaus socialinei dinamikai; Pavyzdžiui, kalbėtojo žodžių pasirinkimas ir kalbėjimo maniera gali paskatinti klausytojus numanyti, kokių asmenybės bruožų gali pasižymėti kalbėtojas. Psicholingvistikos sritis apima keletą susijusių temų sričių, įskaitant kognityvinę psichologiją, elgesio neuromokslą ir psichologinius sutrikimus. Be to, psicholingvistas gali specializuotis konkrečiose studijų srityse, tokiose kaip semantika, fonologija ir kalbos terapija.
Apskritai, psicholingvistas nagrinėja kiekvieną žmogaus kalbos aspektą ir bando praktiškai pritaikyti savo atradimus. Šioje srityje apmokytas ekspertas tiria rašytinę ir šnekamąją kalbą, žodžių eigą teiginyje ir idėjos išreiškimo būdą. Tada jis savo stebėjimui taiko esamas psichologines teorijas, siekdamas geriau suprasti, kaip žmonės pritaiko kalbą savo tikslams. Visą sritį galima suskirstyti į konkrečias interesų sritis, kurių kiekviena turi savo paskirtį siekiant mokslo ir socialinės pažangos.
Viena iš disciplinų, kurioje gali specializuotis psicholingvistas, yra fonologija – garsų, kuriuos žmonės skleidžia, kad sukurtų kalbą, tyrimas. Psicholingvistai atlieka nuodugnius tyrimus, kaip žmonės interpretuoja girdimus garsus, taip pat skleidžia garsus perteikdami mintis. Fonologija dažnai įtraukia biologinius tyrimus, ypač smegenų klausos centrų, burnos ir kitų kūno dalių, susijusių su kalbėjimu, ir fizinių procesų, lemiančių kalbą, tyrimus. Atlikdamas fonologijos tyrimus, psicholingvistas gali sukurti geresnius kalbos mokymo būdus, taip pat tobulinti logopedinius metodus.
Kita vertus, morfologija yra disciplina, kurioje psicholingvistas tiria vaizdinius žodžių vaizdus. Laukas neapsiriboja abėcėlės raidėmis, bet simboliais, naudojamais kaip ištisų žodžių, pvz., kinų kalbos, simboliai. Tyrinėdami, kaip žmonės interpretuoja simbolius, kuriuos mato prieš save kaip žodžius, jų gebėjimo matyti šiuos žodžius mechaniką ir kaip rašytiniams žodžiams suteikiama prasmė, mokslininkai tikisi sukurti svarbias teorijas, susijusias su skaitymu. Mokslininkai taip pat siekia ištaisyti susijusius sutrikimus, tokius kaip disleksija.
Semantika yra disciplina, kuri dažnai eina koja kojon su pragmatika. Semantikoje besispecializuojantis psicholingvistas tiria žodžių reikšmę, kuriai dažnai turi įtakos pragmatika, arba kontekstą, kuriame žodžiai pateikiami. Psicholingvistai tiria, kaip žodžiams suteikiama reikšmė pagal jų struktūrą, toną ir situaciją, kurioje jie vartojami. Šia sritimi siekiama geriau suprasti žmogaus kalbos supratimą, taip pat socialinę dinamiką.