Žemės mokslininkas – žmogus, atliekantis tyrimus ir atliekantis eksperimentus, susijusius su mūsų planeta – Žeme. Ši studijų sritis gali apimti kelias sritis, įskaitant geografiją, geologiją, okeanografiją ir Žemės atmosferą. Šie asmenys dažniausiai dirba universitete arba mokslinėje laboratorijoje. Apskritai, norint užimti žemės mokslininko pareigas, reikalingas mažiausiai bakalauro laipsnis. Kai kurios tipiškos darbo pareigos apima eksperimentų atlikimą, geologinių reiškinių tyrinėjimą, uolienų ir mineralų tyrimą, mokslinių išvadų publikavimą ir paskaitų skaitymą.
Žemės mokslininkas reguliariai atlieka įvairius eksperimentus. Pavyzdžiui, jis gali išbandyti dirvožemio mėginius iš įvairių pasaulio regionų, kad suprastų, kaip dirvožemio sudėtis veikia augalų gyvenimą ir kitus organizmus. Jis taip pat gali ištirti šiltnamio efektą, kad suprastų, kaip Saulės energija veikia Žemę. Iš esmės jo tikslas yra atlikti nedidelio masto eksperimentus, kad geriau suprastų, kaip viskas veikia didesniu mastu.
Kita didelė šios profesijos dalis yra susijusi su geologinių reiškinių tyrinėjimu. Kai kurie dalykai, kuriuos galėtų ištirti žemės mokslininkas, gali būti tektoninių plokščių, ledynų formacijų ir ugnikalnių poslinkis. Jo pagrindinis tikslas yra suprasti, kaip Žemė išsivystė į dabartinę būseną ir kaip ji toliau keičiasi. Nors didžiąją dalį šio tyrimo galima atlikti skaitant, asmeniui gali tekti keliauti į tam tikras vietas, kad galėtų atlikti praktinius tyrimus.
Be to, žemės mokslininkas gali praleisti daug laiko tyrinėdamas įvairias Žemėje randamas uolienas ir mineralus. Tai gali būti kristalai, brangakmeniai ir vulkaninės medžiagos iš įvairių pasaulio regionų. Jis taip pat gali ištirti fosilijas ir naudoti radioaktyviosios anglies datavimą, kad nustatytų jų amžių. Šių dalykų studijavimas gali padėti žemės mokslininkui geriau suprasti Žemės istoriją ir padėti jam numatyti ateities prognozes.
Be eksperimentų ir tyrimų, žemės mokslininkas kartais paskelbs savo išvadas, kad galėtų pasidalinti su mokslo bendruomene. Pavyzdžiui, jis gali dokumentuoti įvairius eksperimento etapus, savo hipotezę ir išvadas moksliniame žurnale. Ši praktika naudinga plečiant kitų mokslininkų ir plačiosios visuomenės žinias. Kai kuriais atvejais tai taip pat gali padėti sprendžiant aplinkos problemas, tokias kaip visuotinis atšilimas.
Be to, universitete dirbantis žemės mokslininkas kartais gali skaityti paskaitas studentams. Kadangi jis yra savo srities ekspertas, įprasta mokyti mokinius tokiomis temomis kaip geologija ir geofizika. Jis taip pat gali aptarti savo atliktus eksperimentus ir jų rezultatus.