Žemės ūkio ekonomikos sritis daugumoje vietų yra plati. Kadaise žemėtvarkos ir gyvulių auginimo ekonomikai skirta disciplina išsiplėtė ir apėmė atsinaujinančių išteklių tyrimus; kaimo žemės ir bendruomenės planavimas; vyriausybės subsidijų ūkiams ir paskolų finansavimo programos; ir aplinkosaugos agroverslas, be kita ko. Žemės ūkio ekonomistas gali dirbti vyriausybinėse agentūrose nacionaliniu arba vietos lygiu, padėdamas planuoti sėkmingos ūkio politikos matematinę pusę. Kiti gali dirbti su žemės planavimo ar ūkio ateities įmonėmis, valdyti bendruomenes arba analizuoti su žemės ūkiu susijusias investicijų galimybes. Dar kiti dirba akademinėje bendruomenėje, mokydami ateities žemės ūkio ekonomistus.
Žemės ūkis yra svarbi kiekvienos šalies nacionalinės darbotvarkės dalis. Šalys, kuriose yra tvirtos žemės ūkio sistemos, gali išsilaikyti, o tos, kurios išmoko maksimaliai išnaudoti savo gamtos išteklius, daugeliu atžvilgių yra stabilesnės tiek vidaus, tiek tarptautiniu lygmeniu. Tačiau sveikos žemės ūkio ekonomikos palaikymas paprastai neatsiranda savaime. Ūkininkų bendruomenei per vieną kartą naudinga praktika gali būti netvari laikui bėgant, taip pat žemės ūkio ir maisto tvarkymo veikla, skirta visai tautai, gali būti žalinga kaimo bendruomenėms, su kuriomis jie susiduria. Žemės ūkio ekonomisto darbas yra išanalizuoti tam tikrą žemės ūkio situaciją, tada parengti planą, kaip jį išlaikyti ir laikui bėgant maksimaliai padidinti abipusės naudos labui.
Kiekvieno žemės ūkio ekonomisto darbe pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kaip ekonomikos skaičiavimus, prognozes ir statistinę analizę galima pritaikyti ūkininkavimui ir žemės plėtrai. Ekonomika kaip disciplina yra orientuota į išteklių valdymą ir paskirstymą. Žemės ūkio aplinkoje nagrinėjami ištekliai yra žemė, ūkio įranga ir gyvuliai bei gamtos ištekliai, tokie kaip anglis, gėlas vanduo ir gamtinės dujos. Žemės ūkio ekonomistas siekia maksimaliai padidinti tuos išteklius taip, kad būtų galima tęsti sėkmę ir skleisti žemės ūkio gyvenimą.
Ekonomika ir žemės ūkis susikerta įvairiais būdais, o žemės ūkio darbai, susiję su ekonomika, taip pat yra plataus masto. Žemės ūkio ekonomistai dirba daug įvairių darbų, pas daugybę skirtingų darbdavių. Kai kurie didžiąją darbo dalį atlieka prie stalo, skaito ataskaitas, daro išvadas apie ekonomikos tendencijas, atlieka skaičiavimus ir žemės ūkio analizę. Kiti gali dirbti lauke, apklausdami ūkininkus, tyrinėdami žemę ir žiūrėdami į kaimo ir ūkininkų bendruomenių išdėstymą bei rezultatus. Vieni rašo analizę norėdami išmokyti, o kiti – propaguoti; kai kurie dirba su įstatymų leidybos institucijomis, o kai kurie lobizuoja vyriausybes ūkininkų vardu.
Nepaisant jų darbo skirtumų, daugelis profesionalų gali būti vadinami „žemės ūkio ekonomistais“. Atsižvelgiant į bendrų žemės ūkio ir ekonomikos problemų bet kurioje šalyje ar bendruomenėje platumą, žemės ūkio ekonomistai būtinai atlieka daugybę žemės ūkio darbų ir funkcijų. Vis dėlto, nuo mokymų iki aistros ir visko tarp jų – šios srities profesionalai turi daug svarbių bendrų dalykų.