Klausimas, kada buvo parašyta Biblija, sukelia daug diskusijų dėl skirtingos teologijos. Daugelis mano, kad tai yra būtent Dievo žodis, todėl Biblijos rašymas reiškia, kad žmonės turėjo ką nors su tuo daryti ir gali jį sugadinti. Taigi, pavyzdžiui, didelę Senojo Testamento dalį, ypač pirmąsias penkias knygas, tiek žydai, tiek krikščionys laiko dieviškuoju Dievo žodžiu, Mozė užrašytu maždaug 1400 m. pr. Kr. Anot tikinčiųjų, nėra galimybės suklysti rašant pažodinį Dievo žodį.
Tačiau daugelis Biblijos tyrinėtojų teigia, kad Senajame Testamente yra keletas aiškinimų. Ypač Pradžios knygoje daugelį glumina tai, kad yra dvi, o kai kurios skaičiuojamos trimis kūrimo istorijos. Kai kurie ginčijasi: „Kodėl Dievas tyčia supainiotų savo žodžius?
Tai paskatino daugelį Biblijos tyrinėtojų manyti, kad pirmosiose penkiose Senojo Testamento knygose arba Toroje yra du ar trys tekstai. Vienas tikriausiai yra Mozės darbas, kitas – kunigų ar rabinų sudėjimas, siekiant pasukti Bibliją į tikėjimus, kurie buvo svarbūs rašymo metu. Tiesą sakant, kai kurie mokslininkai mano, kad dabartinės pirmosios penkios knygos buvo redaguojamos iki maždaug 800 m.
Biblijos tyrinėtojai taip pat nesutinka su mintimi, kad pirmąsias penkias knygas Mozė parašė per gana trumpą laiką ant Sinajaus kalno. Kaip jam pavyko parašyti visas penkias knygas? Tai rodo ankstesnę kai kurių knygų mokslą, o vėliau papildomą informaciją iš Mozės ir jo pasekėjų, taip pat apie mokslą po Mozės. Taigi net kai kuriems pamaldiems Biblijos tyrinėtojams kyla abejonių dėl laiko juostos, kada iš tikrųjų buvo parašyta Biblija.
Kadangi Biblija buvo išversta daug, kai kurie Biblijos tyrinėtojai teigia, kad ankstesniuose vertimuose buvo daug klaidų. Be to, ne visos Biblijos yra vienodos. Pavyzdžiui, katalikiškoje versijoje yra keletas knygų, kurių nėra Karaliaus Jokūbo versijoje. Tai susiję su sprendimais, kurios knygos buvo Dievo įkvėptos, o kurios ne. Taigi manoma, kad katalikų apokrifai nėra Karaliaus Jokūbo Biblijos dalis, o daugeliui nekatalikų reiškia krikščionybės tikėjimo skirtumą.
Besitęsiantis Biblijos mokslas daug kartų perrašė Bibliją. Nauji vertimai, kuriuose žodžiai dabar suprantami aiškiau, atsiranda vis dažniau. Jie gali pakeisti bažnyčios politiką arba ne. Taigi tam tikra prasme Biblija ir toliau rašoma, nes biblinė archeologija atranda naujų žodžių apie tai, kaip buvo vartojami žodžiai tuo metu, kai buvo rašomos tam tikros knygos.
Tradiciniu požiūriu visos Naujojo Testamento knygos buvo laikomos parašytomis 50–95 m. Senojo Testamento datos yra tokios:
Manoma, kad Jobas parašytas 2166–1876 m. pr. Kr.
Pradžios knyga, Kunigų knyga, Išėjimas, Skaičiai ir Pakartoto Įstatymas datuojami maždaug 1400 m. pr. Kr.
Jozuė ir teisėjai datuojami 1400–1000 m. pr. Kr.
Rūta, Samuelis, Patarlės, Ekleziastas ir Saliamono giesmė buvo parašyti 1050–900 m. pr. Kr.
Obadijas, Joelis, Jona, Ozėjas, Izaijas, Michėjas, Amosas, Nahumas ir Zefanija buvo parašyti 800–700 m.pr.Kr.
Jeremijas, Danielius, Karaliai, Ezechielis, Habakukas ir Raudos datuojami 600 m. pr. Kr.
Agėjas, Zacharijas, Estera, Kronikos, Ezra, Malachijas ir Nehemijas buvo parašyti maždaug 600–440 m. prieš Kristų.