Deja, internetas nėra 100 procentų saugi aplinka. Yra nesąžiningų žmonių, kurie naudojasi internetinėmis aferomis, siekdami išvilioti kitus iš savo asmeninės informacijos ir pinigų. Geros naujienos yra tai, kad yra būdų, kaip aptikti internetinę sukčiavimą. Iš esmės tai reiškia, kad reikia būti budriems dėl prašymų pasidalyti asmenine informacija, ieškoti pasiūlymų, kurie atrodo gerai, kad būtų tiesa, ir stebėti, ar nėra įmonių, kurios atrodo šešėlinės ar sunkiai pasiekiamos. Taip pat gali padėti būti atsargiems įmonėms ar asmenims, kurie bando priverstinai priimti skubotus pirkimo sprendimus.
Vienas iš būdų aptikti internetinę sukčiavimą – būti budriems dėl el. laiškų, kuriuose prašoma asmeninės informacijos. Pavyzdžiui, jei įmonė siunčia asmeniui el. laišką ir prašo jo paskyros slaptažodžio, tai tikriausiai yra internetinė sukčiai. Kartais atrodo, kad šie el. laiškai būtų gauti iš teisėtos įmonės, tačiau dažniausiai tai yra klaidinga. Dauguma teisėtų įmonių taiko politiką, neleidžiančią klientams prašyti slaptažodžių.
Kituose el. laiškuose kliento gali būti prašoma apsilankyti įmonės svetainėje ir ten patvirtinti savo informaciją. Dažnai žmogus paspaudžia el. laiške esančią nuorodą ir patenka į svetainę, kuri atrodo kaip įmonės, su kuria jis bendradarbiauja, svetainė. Tačiau tai dažniausiai yra apgaulė. Siekdamas apsisaugoti, asmuo gali paskambinti į atitinkamą įmonę ir pranešti apie veiklą el. Paprastai dėl to įmonė patvirtina, kad el. laiškas buvo įprastas internetinis sukčiavimas, vadinamas sukčiavimu.
Kitas būdas aptikti internetinę sukčiavimą yra stebėti pasiūlymus, kurie atrodo per geri, kad būtų tiesa. Jei žmogus gauna el. laišką, kuriame rašoma, kad jis laimėjo loterijos prizą, kurio niekada neužsiregistravo, greičiausiai tai yra sukčiavimas. Panašiai, jei jis gauna el. laišką iš asmens ar įmonės, kuriame teigiama, kad reikia pagalbos įnešant ir išgryninant čekius, atidarant sąskaitas ar pervedant pinigus, tai tikriausiai yra sukčiavimas. Taip pat, jei asmens prašoma atsiųsti nedidelę pinigų sumą ir pažadėta, kad jis gaus didelę išmoką vien už tai, greičiausiai tai taip pat bus apgaulė.
Asmuo taip pat gali aptikti internetinę sukčiavimą atidžiai apsvarstydamas svetainę, kurioje planuoja pirkti. Pavyzdžiui, jei įmonėje kaip adresas nurodytas tik pašto dėžutė arba adresas iš viso nėra, tai gali būti sukčiavimo ženklas. Jei įmonė neturi verslo telefono linijos, klientai gali skambinti, visus skambučius siunčia į balso paštą arba turi telefono numerį, kuris atrodo kaip asmeninė linija, tai taip pat gali būti sukčiavimo požymis. Asmuo gali nuspręsti vengti tokių įmonių arba bent jau kreiptis į tokias įmones kaip „Better Business Bureau“ Jungtinėse Valstijose dėl skundų.
Vienas iš patikimų būdų aptikti sukčiavimą – būti budriems žmonėms ar įmonėms, kurios bando greitai priimti sprendimą. Pavyzdžiui, jei asmuo tvirtina, kad jis siūlys nuolaidą tik ateinančias tris valandas, tai gali būti apgaulė. Panašiai, jei įmonė ar asmuo reikalauja nedelsiant parduoti arba atsisako siųsti informaciją, kurios klientas paprašė, toks elgesys taip pat gali rodyti sukčiavimą.