Kai asmuo laikomas teisiškai sužalotu, šie sužalojimai ne visada yra fiziniai. Daugeliu atvejų žmogus patiria emocinių sužalojimų dėl nelaimingo atsitikimo arba dėl tyčinių kito asmens veiksmų. Jurisdikcijos skiriasi tuo, kaip jos vertina emocinio išgyvenimo žalą; tačiau yra trys pagrindinės teorijos, pagal kurias ieškovas gali būti kompensuojamas už emocinio išgyvenimo žalą. Visi trys scenarijai patenka į delikto įstatymo arba sužalojimų įstatymo taikymo sritį. Ieškovas gali gauti kompensaciją pateikdamas ieškinį dėl emocinės išgyvenimo žalos, padarytos dėl tyčinio delikto, neatsargaus delikto arba kaip padidintos žalos, kai yra ir fizinių sužalojimų.
Teismai jau seniai leido ieškovui reikalauti atlyginti padidintą žalą, kai jis buvo fiziškai sužalotas. Dažniausias pavyzdys yra automobilio avarijos atvejis, kai ieškovas dėl eismo įvykio patiria fizinius sužalojimus. Ieškovas neabejotinai turi teisę į kompensaciją už eismo įvykio metu patirtus fizinius sužalojimus. Daugumoje jurisdikcijų ieškovas taip pat gali pareikšti ieškinį dėl padidintos žalos atlyginimo, pavyzdžiui, skausmo, kančios ar emocinio išgyvenimo. Teisės teorija, pagal kurią šioje situacijoje yra atlyginama patirta emocinio išgyvenimo žala, yra ta, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovei buvo padaryta dvasinė žala dėl fizinės žalos.
Daugelį metų teismai reikalavo, kad ieškovas parodytų realius ar fizinius sužalojimus, kad galėtų reikalauti atlyginti ir patirtus emocinius sužalojimus. Dauguma ieškinių dėl delikto, pvz., automobilio avarijos, yra neatsargūs deliktai, o tai reiškia, kad atsakovas nesiėmė pagrįstų atsargumo priemonių, kad išvengtų žalos ieškovui. Kai kurie teismai dabar leidžia ieškovui atsigauti po emocinių išgyvenimų, kai fizinius sužalojimus patyrė kitas asmuo, pavyzdžiui, sutuoktinis ar giminaitis. Automobilio avarijos pavyzdyje sutuoktinis gali gauti kompensaciją už patirtus emocinius išgyvenimus, jei sutuoktinis pateko į avariją ir jis patyrė fizinių sužalojimų, remiantis tuo, kad patirti sužalojimai sukėlė emocinį išgyvenimą sutuoktiniui.
Deliktas dėl tyčinio emocinio kančios sukėlimo yra palyginti naujas deliktas; tačiau ji pripažįstama daugelyje jurisdikcijų. Ieškovas gali susigrąžinti žalą, jei įrodo, kad atsakovas tyčia sukėlė emocinius išgyvenimus. Deliktas dažniausiai naudojamas situacijose, kai ieškovui buvo grasinama panaudoti fizinę jėgą, tačiau jis niekada nepatyrė fizinių sužalojimų. Pavyzdžiui, jei atsakovas grasino užpulti ieškovą, tačiau niekada to nepadarė, ieškovas vis tiek galėjo patirti didelių emocinių išgyvenimų dėl grasinimo.
Norėdamas gauti kompensaciją už bet kokius emocinius išgyvenimus, ieškovas pirmiausia turi pateikti ieškinį atsakovui. Kai bus pateiktas ieškinys, šalys gali susitarti dėl emocinės išgyvenimo žalos ne teismo tvarka. Jei taikos susitarimas nepasiekiamas ne teismo tvarka, bus būtinas teismo procesas. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas turės pateikti įrodymų, kad dėl atsakovo elgesio jį patyrė emocinė trauma. Liudytojų parodymai, medicininiai įrašai ir dienoraščio ar žurnalo įrašai dažnai yra geras įrodymų šaltinis, įrodantis emocinį kančią.