Romantizmas buvo XVIII amžiaus antrojoje pusėje kilęs judėjimas, prieštaraujantis tradiciniam klasicizmui. Nors jį galima rasti daugelyje meno priemonių, romantizmo raiška poezijoje yra gana įprasta. Norint atpažinti romantizmą poezijoje, pirmiausia reikia suprasti pagrindines jo sąvokas ir temas. Kai kurios iš šių temų apima pomėgį gamtai, intensyvių žmogaus emocijų išraišką, aistros dominavimą logikos atžvilgiu ir įmantrią vaizduotę.
Gilus gamtos stebuklo ir grožio vertinimas yra bene viena dažniausiai romantizmo temų poezijoje. Dažnai romantiški poetai kai kuriuos dvasinius elementus sieja ir su baime, kurią gali suteikti gamtos peizažai. Tai iš esmės paverčia gamtą tiltu tarp žemiškojo ir dieviškojo. Romantiški poetai dažnai aiškino savo meilę gamtai ir jos teikiamą grožį.
Kitas būdas atpažinti romantizmą poezijoje yra ieškoti eilėraščių, kuriuose demonstruojamos intensyvios emocijos. Romantinė literatūra linkusi labiau pasikliauti širdimi, o ne smegenimis. Kalba ir nuotaika labai intuityvi, o ne sterili ar mechaniška. Štai kodėl tiek daug eilėraščių yra pagrįsti meile ir galimų meilės pomėgių troškimu. Dažnai romantiški poetai apibūdins gražios moters savybes ir jos keliamas gilias emocijas.
Aistros iškėlimas virš logikos yra susijęs su šiuo dėmesiu emocijoms ir yra dar viena romantizmo tema. Skirtingai nuo kai kurių kitų poetinių stilių, romantizmas pirmiausia grindžiamas žmogaus troškimu ir tikėjimu nepaprastų įvykių galimybe. Tai iškelia romantišką poeziją už fizinio pasaulio ribų, kur nėra jokių apribojimų. Todėl šis stilius labiau vertina individo instinktus, o ne šaltas, empirines žinias. Dėl to stipriai tikima esminiu žmogaus gerumu ir jo gebėjimu pakilti aukščiau savo aplinkybių.
Be to, labai pabrėžiama žmogaus vaizduotė. Romantizme beveik viskas įmanoma ir gyvenimas neapsiriboja įprasta kasdienybe. Toks požiūris sukuria paslapties jausmą ir atveria galimybę peržengti materialiąją sritį. Tai taip pat atveria vartus į dvasinį pasaulį, kuriame individui nebegalioja fizikos dėsniai. Todėl poezija, turinti beveik vaikišką vaizduotę ir tikėjimą neįmanomu dalyku, dažniausiai yra aiškus romantizmo požymis.