Kai atsiranda voratinklinių erkių, natūralūs mechanizmai dažniausiai yra veiksmingiausi užkrėtimo kontrolei. Tai apima paveiktų augalų izoliavimą arba sodo aplinkos palaikymą tokiomis sąlygomis, kurios yra priešiškos voratinklinėms erkėms. Taip pat galima naudoti biologinius plėšrūnus, tokius kaip Phytoseiulus persimilis, Phytoseiulus longpipes ir Metaseiulus occidentalis. Cheminės kontrolės priemonės yra prieinamos ir kai kuriems veiksmingos, tačiau dažniausiai duoda įvairių rezultatų, nes daugelis voratinklinių erkių lengvai susikūrė imunitetą daugeliui rinkoje esančių micidų.
Voratinklinės erkės, ypač dvidėmės voratinklinės erkės, dažniausiai būna labai mažos ir nematomos plika akimi. Daugelis sodininkų turės asmeniškai apžiūrėti savo augalus po padidinamuoju stiklu, kad patvirtintų erkių egzistavimą, prieš bandydami kovoti su kenkėjais. Tipiški užkrėtimo požymiai yra išdžiūvę arba susiraukšlėję lapai ir maži, rusvi taškeliai visame augale. Jie susidaro, kai erkės išsiurbia augalų sultis, todėl jos išdžiūsta ir palieka mažyčius geltonus ar rudus taškelius tose vietose, kur buvo pradurta. Balta juostelė apatinėje lapų pusėje yra dar vienas užkrėtimo požymis ir yra šalutinis šilko siūlų produktas, kurį voratinklinės erkės naudoja judindamos aplink augalą.
Užkrėstų augalų izoliavimas yra pirmasis veiksmas, kurio turėtų imtis bet kuris sodininkas. Voratinklinės erkės yra labai įgudusios transportuoti, naudodamos šilko siūlus ir oro sroves, kad migruotų iš vieno augalo į kitą. Laikydami užkrėstus augalus karantine, ne tik pažabosite jų migraciją, bet ir sumažinsite oro cirkuliaciją tarp augalų. Tai sumažins drėgmės lygį ore ir padės kontroliuoti erkių populiaciją, nes jos linkusios klestėti sausesnio klimato sąlygomis.
Taip pat reikėtų imtis kitų priemonių, kad aplink paveiktus augalus būtų aukštas drėgmės lygis. Drėkintuvai ir reguliarus purškimas yra veiksmingi metodai. Taip pat gali būti efektyvu laikyti augalus virš vandens arba auginti samanas tarp augalų.
Šaltas vanduo yra priešiškas voratinklinėms erkėms. Kasdien apipurškę paveiktus augalus itin šalto vandens srove, gali ne tik atgrasyti juos nuo tos vietos apgyvendinimo, bet ir nuskandinti daugelį, jei ne daugumą. Vandeniu reikia purkšti visą augalą, ypač apatines lapų puses, o purškiami augalai turi būti atskirti nuo likusių, kad erkės nepultų prie jų prieglobsčio.
Jei įmanoma, paveikti augalai taip pat turėtų būti laikomi šešėlyje ir atokiau nuo saulės ar sauso oro. Erkės linkusios geriau klestėti dėl sausringo klimato, todėl nuolatinis šešėlis ir drėgnumas atgrasys nuo užsikrėtimo. Tai taip pat padės patiems augalams, kurie greičiausiai yra susilpnėję dėl daugelio sulčių praradimo.
Kai kurie sodininkai prisiekia natūraliais plėšrūnais kaip veiksminga priemone kovoti su voratinklinių erkių užkrėtimu. Metaseiulus occidentalis yra viena iš rūšių, kuri šiais tikslais populiarėja kaip plėšri erkė. Jie klesti temperatūroje nuo 45 iki 90 laipsnių pagal Farenheitą (nuo 7.2 iki 32.2 laipsnių Celsijaus).
Phytoseiulus persimilis yra žinomas kaip agresyvus ir greitai veikiantis. Jie klesti nuo 70 iki 90 laipsnių pagal Farenheitą (21–32.2 laipsnių Celsijaus) temperatūroje ir taip pat gali būti kanibalistiški. Dėl to šios plėšriosios erkės dažnai išsinaikina po to, kai išnaikina savo sodininko užkrėtimą.
Phytoseiulus longpipes priklauso tai pačiai šeimai kaip Phytoseiulus persimilis, kilę iš Afrikos. Jie puikiai išgyvena esant itin aukštai temperatūrai ir, kaip pranešama, gali suvaldyti mažą užkrėtimą per kelias savaites. Pasibaigus maisto atsargoms, Phytoseiulus longpipes žus.
Insekticidų naudojimas siekiant kontroliuoti voratinklinių erkių užkrėtimą taip pat gali būti nepatikimas, nes erkės turi daug imunitetų nuo įvairių prekių ženklų micidų. Kai kurie augalų anti-transpirantai gali netiesiogiai veiksmingai apsisaugoti nuo užkrėtimo, nes padeda augalams išlaikyti drėgmę. Dėl to erkės galiausiai išnyks nepakenkiant patiems augalams.
Daugelis sodininkų taip pat prisiekia paprastu alkoholio tirpalu kaip priemone naikinti erkes. Vieni naudoja alkoholio ir vandens santykiu 1:1, kiti – 1:3, kartais įlašindami kelis lašus indaplovės ploviklio. Alkoholio tirpalu reikia kruopščiai apipurkšti visą augalą, ypač apatinę lapų pusę. Veiksmingiausia jį tepti anksti ryte arba vėlai dieną, nes garavimo greitis yra mažesnis. Naudojimas gali būti kartojamas kas 15-20 minučių.