Amarilio svogūnėliai auginami ryškioje netiesioginėje saulės šviesoje ir dirvoje, kurioje yra daug smėlio. Augalas dažnai pradedamas auginti moliniame vazone. Amarilio svogūnėliai sodinami į maistingų medžiagų turintį dirvą, o kartais dedama trąšų, skatinančių augimą ir ilgesnį gėlių žydėjimą. Kai ūglis subręsta, jį galima laikyti mediniu kuoliuku, nes gėlė gali apsunkti, o stiebas yra gana plonas ir trapus. Taip pat galima įsigyti kaulų miltų arba superfosfato, kad patręštumėte augalą ir įpiltumėte būtinos maistinės medžiagos – fosforo.
Rinkitės amarilio svogūnėlius, kuriuose nėra matomų pažeidimo požymių, ir pasodinkite vieną svogūnėlį į molinį vazoną su dirvožemiu, papildytu kaulų miltais arba superfosfatu. Būtinai palikite 2 colius (5.08 cm) tarpo tarp molinio puodo krašto ir amarilio svogūnėlių, o pusę viršutinės svogūnėlio dalies palikite neuždengtą. Be to, vazoną tik iš dalies užpildykite dirvožemiu, kad augalas būtų pakankamai laistomas. Tada švelniai paspauskite dirvą ir svogūnėlį žemyn, kad įsitikintumėte, jog dirvožemis yra lengvai suspaustas ir lemputė sustingusi. Lengvas, o ne sunkus suspaudimas padės išvengti nuvirtimo, kai augalas bręsta.
Pirminiam laistymui pamirkykite visą puodą vandenyje, kriauklėje, vonioje ar kitame dideliame sekliame inde. Prieš išimdami, palaukite, kol vazonas nustos burbuliuoti, nes taip užtikrinsite, kad šaknys bus pakankamai laistytos. Nuo šio momento būtinai laikykite dirvą drėgną, bet ne per daug prisotintą, kad išvengtumėte šaknų puvimo. Galiausiai padėkite vazoną ryškioje, netiesioginėje saulėje apšviestoje vietoje, ir augimas turėtų būti matomas vos po vienos ar dviejų savaičių.
Augalui augant, gėlės pradės žydėti ant stiebų, nes jos taps tvirtesnės. Amarilis dažnai užauga iki 2 pėdų (0.6 m) aukščio. Lapai prasideda nuo svogūnėlio pagrindo ir išsiskleidžia nuo stiebo pagrindo. Balta, mėsinga medžiaga supa ir apsaugo amarilio svogūnėlį ir suteikia augalui maisto klestėti. Dėl šio įgimto maisto šaltinio reguliariai tręšti nereikia.
Perkeliant amarilio augalą į lauko aplinką, svarbu, kad visa šaknų sistema būtų nepažeista. Tai ypač svarbu amarilio augalui, nes kai kurios maistinės medžiagos iš tikrųjų saugomos šaknų sistemoje. Svogūnėlių derlių reikėtų nuskinti iki pirmųjų žiemos šalnų, kad būtų užtikrintas jų išlikimas.