Kaip dažna vilkligės remisija?

Dalinė vilkligės remisija, ty laikotarpis, kai žmogus palengvėja nuo vilkligės simptomų, yra laikoma dažna. Deja, dalinė vilkligės remisija yra tik laikina, o simptomai ilgainiui atsinaujina. Visiška remisija, dar vadinama užsitęsusia remisija, įvyksta, kai žmogus patiria vilkligės neveiklumą, kuris trunka keletą metų ar net visą likusį paciento gyvenimą. Labai retai pacientams, sergantiems vilklige, pasireiškia visiška remisija. Dažniau pacientams, sergantiems vilklige, pasireiškia trumpesni vilkligės remisijos laikotarpiai, o vėliau simptomai paūmėja.

Manoma, kad žmonėms, sergantiems vilklige, trumpalaikiai remisijos laikotarpiai yra įprasta ir normalu. Pavyzdžiui, asmuo, sergantis šia liga, gali ištisus mėnesius jaustis geriau ir pastebėti reikšmingą simptomų pagerėjimą. Tačiau, deja, šis geresnės savijautos laikotarpis netrunka be galo, ir dauguma žmonių taip pat turi paūmėjimų. Paūmėjimo metu žmogaus simptomai dažnai pablogėja ir ilgą laiką jis gali jausti pykinimą.

Vilkligė atsiranda dėl sutrikusio žmogaus imuninės sistemos veikimo. Jis išsivysto, kai organizmas nesugeba atskirti kenksmingo svetimo įsibrovėlio ir savo audinių. Tokiu atveju autoantikūnai atakuoja šiuos sveikus audinius ir juos sunaikina, sukeldami vilkligės simptomus. Simptomai gali skirtis, tačiau gali būti nuovargis, karščiavimas ir svorio kritimas, taip pat sąnarių sustingimas, odos pažeidimai, plaukų slinkimas ir skausmas.

Laimei, vilkligė yra išgydoma būklė, ir tie, kurie ja serga, paprastai gali gyventi normalų gyvenimą. Tačiau tai nereiškia, kad tai nėra rimta būklė. Daugelis žmonių, sergančių vilklige, turi tinkamai rūpintis savo sveikata, kad sumažintų simptomus.

Asmeniui vilkligės remisijos laikotarpiu staiga gali paūmėti simptomai. Yra daug veiksnių, kurie, atrodo, skatina paūmėjimą. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės patiria paūmėjimą po didelio saulės spindulių poveikio, susirgę kita liga ir streso metu. Dažnai paūmėjimus patiria ir nėščios moterys.

Paūmėjimai gali būti ypač varginantys, ypač todėl, kad pacientai negali žinoti, kiek ilgai jie truks. Gydytojai negali numatyti, kiek ilgai žmogus jausis blogai ar kentės nuo reikšmingų simptomų. Tas pats pasakytina apie remisiją. Gydytojai negali pasakyti, kiek laiko truks remisija, kol vėl pasireikš paūmėjimas. Kai kuriais atvejais pacientai nekantriai laukia kito remisijos laikotarpio, bet galiausiai laukia metų metus.