Karščiavimas yra vienas iš labiausiai paplitusių ankstyvųjų vilkligės požymių. Asmenys, kuriems buvo diagnozuota vilkligė, kartais patiria vilkligės „paūmėjimus“ arba periodus, kai liga paūmėja; šiuos paūmėjimus, be kitų simptomų, gali lydėti karščiavimas. Sergantys vilklige dažnai taip pat yra jautresni infekcijai, kurią dažniausiai lydi karščiavimas. Daugeliui vilklige sergančių pacientų taip pat būdinga, kad temperatūra yra vienu ar dviem laipsniais aukštesnė už normalią.
Nors karščiavimas gali būti ankstyvas vilkligės požymis, nediagnozuotam pacientui gali būti sunku atskirti vilkligės karštligę nuo ligos sukeltos karščiavimo. Tiesą sakant, vilkligės atsiradimas gali būti panašus į tipišką gripo priepuolį – būklę, vadinamą „į gripą panašiu sindromu“. Šie simptomai yra raumenų skausmas, sąnarių skausmas ir nuovargis. Norėdami atskirti gripą nuo vilkligės, asmuo turėtų stebėti kitus vilkligės simptomus, tokius kaip svorio kritimas arba padidėjimas, plaukų slinkimas, burnos opos, akių sausumas ir lengvas mėlynių susidarymas. Bėrimas taip pat gali atsirasti ant veido ir uždengti nosį bei skruostus, o odos pažeidimai arba bėrimai paprastai pablogės veikiami saulės spindulių.
„Normali“ temperatūra kiekvienam žmogui skiriasi, tačiau visuotinė normali temperatūra sveikam žmogui yra apie 98.6 laipsnio Farenheito (37 laipsniai Celsijaus). Karščiavimu laikoma bet kokia temperatūra, aukštesnė nei 99.6 laipsnio Farenheito (apie 37.5 laipsnio Celsijaus). Daugeliui pacientų pasireiškia lėtinis nedidelis karščiavimas su vilklige, vienu ar dviem laipsniais aukštesnė už normalią, be kitų įprastų vilkligės paūmėjimo simptomų – bėrimo, burnos opų, nuovargio ar raumenų skausmų.
Kadangi dažnai pacientai, sergantys vilklige, nežymiai karščiuoja reguliariai, svarbu, kad žmogus išsiaiškintų, kas jam yra „normalu“, matuojant temperatūrą kelis kartus per dieną. Asmuo, sergantis vilklige, turėtų stebėti, ar nekarščiuoja, kai nesijaučia gerai, ir laikytis geros higienos, kad išvengtų infekcijos. Nustačius aukštesnę nei 102 laipsnių Farenheito (apie 38.9 laipsnių Celsijaus) karščiavimą su vilklige, pacientas turi kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju; didelis karščiavimas yra vienas infekcijos požymių. Kiti infekcijos požymiai yra neįprastas skausmas, mėšlungis, patinimas, galvos skausmas su kaklo stingimu, kvėpavimo sutrikimai, pykinimas ir viduriavimas.
Infekcija gali būti didelė problema asmenims, sergantiems vilklige, nes daugelis vaistų, vartojamų vilklige sergančių pacientų, daro juos labiau pažeidžiamus infekcijoms. Tokie vaistai yra imunosupresiniai vaistai, kortikosteroidai, dideli kiekiai aspirino ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Infekcijos gali būti įvairių formų, įskaitant šlapimo takų infekciją ir kvėpavimo takų infekciją. Į bet kokią infekciją reikia žiūrėti rimtai, nes ji gali baigtis vilklige sergančių pacientų mirtimi.
Nepriklausomai nuo priežasties, sergantieji vilklige turi gerti daug skysčių, kad karščiuojant būtų išvengta dehidratacijos. Nors retkarčiais arba lėtiniu nedideliu karščiavimu gali būti gana nekenksminga, bet koks didelis karščiavimas su vilklige turėtų būti signalas, kad laikas pasikonsultuoti su gydytoju, kol būklė nepablogės. Dehidratacija gali signalizuoti apie pavojingas organizmo reakcijas pacientams, sergantiems vilklige.