Kaip dažniausiai naudojamas aliuminio hidroksidas?

Aliuminio hidroksidas yra galinga bazė, dažniausiai naudojama padidėjusiam rūgštingumui gydyti. Junginio dozės gali neutralizuoti didelį rūgšties kiekį virškinamajame trakte ir žymiai sumažinti paciento diskomfortą. Kai kurie komerciniai antacidiniai produktai naudoja aliuminio hidroksidą kaip pagrindinę veikliąją medžiagą. Bazė taip pat naudojama fosforo kiekiui reguliuoti pacientams, sergantiems inkstų liga. Be to, junginys derinamas su chloru, kad susidarytų aliuminio hidroksichloridas – veiksmingas antiperspirantas. Aliuminio hidroksidas nemedicinoje naudojamas dažymui, hidroizoliacijai ir stiklo gamybai.

Aliuminio hidroksidas, kaip antacidinis vaistas, padeda gydyti ligas, kurias sukelia rūgščių gausa virškinimo trakte, įskaitant skrandžio opas, rūgšties refliuksą ir virškinimo sutrikimus. Vaistas taip pat veiksmingas kaip rėmens gydymas. Kaip bazė, junginys gali neutralizuoti rūgščių perteklių paciento virškinamajame trakte, o cheminės reakcijos metu susidaro druskos, kurios gali lengvai pasišalinti iš sistemos. Gydymas vartojamas per burną skystos suspensijos arba tablečių pavidalu. Bendras diskomfortas dėl padidėjusio rūgštingumo paprastai išnyksta per valandą po vaisto vartojimo, nors kai kuriais atvejais laikui bėgant reikia daugiau dozių.

Aliuminio hidroksidas taip pat naudojamas kaip fosfatų rišiklis žmonėms, kurių inkstų funkcija sutrikusi. Junginys virškinimo trakte jungiasi su fosforu, paversdamas jį medžiaga, kuri negali būti absorbuojama į kraują. Fosforo perteklius vėliau išsiskiria su paciento išmatomis. Tačiau aliuminio hidroksido, kaip fosfato rišiklio, populiarumas mažėja, nes kai kurie tyrimai rodo, kad per didelis aliuminio kiekis sistemoje gali pabloginti kaulų būklę.

Aliuminio hidroksido vartojimas gali sukelti neigiamą šalutinį poveikį, iš kurių dažniausiai pasitaiko vidurių užkietėjimas. Tačiau daugelis farmacijos kompanijų, siekdamos neutralizuoti šį poveikį, į kompoziciją įtraukia vidurius laisvinančius vaistus. Kitas šalutinis poveikis yra hemorojus, sąnarių skausmai ir neįprastas apetito praradimas. Kai kurie asmenys taip pat gali būti alergiški junginiui ir patirti dilgėlinę bei bėrimus po vaisto vartojimo. Šalutinis poveikis, dėl kurio reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, yra kraujavimas iš tiesiosios žarnos arba stiprus juodos spalvos pasikeitimas paciento išmatose.

Prieš vartojant vaistus, pacientams patariama pasitarti su savo gydytojais dėl medžiagų, kurios gali sąveikauti su aliuminio hidroksidu. Kiti vaistai, tokie kaip tetraciklinas ir levotiroksinas, gali blogai reaguoti į junginį ir sukelti neigiamą poveikį. Alkoholis ir nelegalios medžiagos taip pat gali sukelti komplikacijų reaguojant į vaistus. Ekspertai taip pat rekomenduoja pasikonsultuoti su gydytoju prieš gydant vaikus aliuminio hidroksidu, nes vaistas gali būti per stiprus jų jautrioms sistemoms.