Kai kuriems žmonėms labai lengva ugdyti tvirtus bendravimo įgūdžius. Yra tokių, kurie, atrodo, turi įgimtą gebėjimą efektyviai reikšti savo mintis, tuo pačiu įgudę klausytis ir suprasti kitų žmonių siūlomą informaciją. Tačiau dauguma iš mūsų galėtų padėti tobulinti savo gebėjimą bendrauti. Jei norite rasti keletą paprastų būdų, kaip pagerinti savo tarpasmeninio bendravimo įgūdžius, štai keli žingsniai, kurių galite imtis.
Pirmasis žingsnis ugdant ar tobulinant bendravimo įgūdžius reikalauja, kad pergalvotumėte savo suvokimą apie tai, kas yra bendravimas. Daugelis žmonių sutelkia dėmesį į verbalizaciją kaip į svarbiausią bendravimo proceso aspektą. Nors žodinis kalbėjimas yra labai svarbus procesui, tai nėra vienintelis esminis įgūdis, būtinas norint veiksmingai bendrauti. Taip pat reikia tobulinti klausymo įgūdžius ir gebėjimą panaudoti vaizdinę informaciją apdorojant informaciją ir į ją reaguojant.
Klausytis yra daug daugiau nei girdėti žodžius, kai jie sakomi. Klausymo talentas reikalauja, kad klausytojas sutelktų savo dėmesį tik į kalbantį asmenį. Svarbu ne tik išgirsti žodžius, bet ir tuos žodžius lydintį toną, linksnį, tempą ir emociją. Tai leidžia klausytojui geriau suprasti informaciją, kurią kalbėtojas bando perteikti.
Visų pirma, norint veiksmingai klausytis, reikia atsispirti norui pradėti formuluoti atsakymą, kol kalbėtojas vis dar dalijasi informacija. Per daug žmonių daro skubotas išvadas apie tai, ką kalbėtojas dalijasi, ir todėl praleidžia pagrindinius garso signalus, kurie yra labai svarbūs. Išugdyti įprotį leisti žmonėms užbaigti savo pastabas prieš pradedant nuspręsti, kaip reaguoti, svarbu ne tik ugdant kompetentingus bendravimo įgūdžius; taip pat labai svarbu perteikti kalbėtojui, kad jūs tikrai domitės tuo, ką jis ar ji turi pasakyti.
Vizualiniai ženklai taip pat yra svarbi priemonė ugdant ar tobulinant bendravimo įgūdžius. Žinojimas apie veido išraiškas ir kūno kalbą padės žodiniam pristatymui suteikti daugiau prasmės ir dažnai suteiks svarbių užuominų, kodėl kalbėtojas konkrečiu būdu pateikia konkrečią mintį. Pažvelkite asmeniui į akis, kol jis ar ji kalba, taip pat įsitikinkite, kad ir toliau žiūrėkite tiesiai į asmenį, kol kalbate mainais.
Tvirti bendravimo įgūdžiai dažnai naudojami dviem paprastais būdais. Vienas iš jų yra žinomas kaip suvokimo patikrinimas. Ši strategija apima jūsų supratimą apie tai, kas jums ką tik buvo perduota. Dvigubai patikrindami savo supratimą, jūs suteikiate kalbėtojui galimybę patvirtinti savo suvokimą arba ištaisyti bet kokį nesusipratimą, kuris galėjo įvykti.
Antrasis lavinimo įrankis yra žinomas kaip paaiškinantis klausimas. Aiškesni klausimai leidžia dar kartą peržiūrėti bet kokią informaciją, kurią nesate tikri, kad teisingai įsisavinote. Skirtingai nuo suvokimo tikrinimo, kai kalbėtojo žodžius tiesiog išdėstote savo žodžiais, patikslinus klausimus galima iš naujo peržiūrėti konkrečias informacijos dalis ir gauti duomenis, kuriuos kalbėtojas galėjo numanyti, bet kurie jums nebuvo lengvai suprantami.
Bendravimo įgūdžiai veikia abiem kryptimis. Tai reiškia, kad reikia daryti viską, ką gali, kad veiksmingai aiškiai ir tiksliai perteiktų savo mintis ir idėjas kitiems. Norint tai pasiekti, svarbu aiškiai tarti, kalbėti lygiu ir tolygiu tonu, naudoti kūno kalbą, kad sustiprintumėte žodinį pristatymą, ir kalbėdami dažnai užmegzkite akių kontaktą.
Vienas dalykas, kurį reikia atsiminti, yra tai, kad veiksmingi bendravimo įgūdžiai ir metodai tobulėja, kuo daugiau juos naudojate. Dėl šios priežasties gera idėja bendravimo įgūdžių nelaikyti įrankiais, kuriuos naudojate tik darbo vietoje ar kitoje izoliuotoje savo gyvenimo srityje. Pasinaudokite galimybe panaudoti savo įgūdžius bendraudami su kitais žmonėmis. Netrukus pastebėsite, kad pastangos tampa vis lengvesnės ir jūs gaunate didesnį pasitenkinimą susitikę su visais.