Karščiavimas – tai kūno būdas pasakyti, kad kažkas negerai. Tai gali prasidėti dėl įvairių priežasčių – nuo paprastų problemų, tokių kaip peršalimas ir gastroenteritas, iki rimtų ligų, tokių kaip ŽIV ir Hodžkino liga. Karščiavimas taip pat gali būti organizmo atsakas į vaisto vartojimo nutraukimą arba vidines infekcijas.
Įprasta reakcija yra bandyti sumažinti karščiavimą, kai tik jis pasirodo. Tačiau sveikas protas reikalauja, kad prieš imdamiesi kokių nors veiksmų turėtumėte atlikti kai kuriuos tyrimus. Kai kurie medicinos ekspertai netgi teigia, kad karščiavimas gali būti naudingas, nes jis gali padėti organizmui susidoroti su tam tikromis infekcijomis ir ligomis.
Jei nuspręsite pabandyti sumažinti karščiavimą, galbūt norėsite pradėti nuo namų gynimo priemonių. Kai kurie populiarūs preparatai, kurie pasirodė vertingi, yra arbatos iš kalendrų, imbiero ar kmynų. Taip pat teigiama, kad sriubos, pagamintos iš karčiojo moliūgo arba gyvatės moliūgo, padeda sumažinti karščiavimą. Gerdami daug skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos, ir skirdami daug laiko poilsiui, jūsų kūnas galės geriau kovoti su pagrindine problema.
Daugelis nereceptinių skausmą malšinančių vaistų, įskaitant acetaminofeną (paracetamolį) ir ibuprofeną, taip pat gali padėti kovoti su karščiavimu. 12 metų ir jaunesni vaikai neturėtų vartoti aspirino, nes jis gali sukelti Reye sindromą – rimtą ir kartais mirtiną būklę.
Karščiavimas virš 103 °F (39.4 °C) gali rodyti bakterinę infekciją, todėl ją turi patikrinti gydytojas, jei jis tęsiasi ilgiau nei 72 valandas. Neįprastas elgesys, pvz., mieguistumas, gali rodyti rimtą vaikų problemą, ypač jei vaiko temperatūra nesumažėja per kelias valandas.
Taip pat gali padėti šiltas dušas ar vonia. Tačiau neturėtumėte būti vandenyje ilgiau nei 10 minučių ir įsitikinkite, kad vanduo nėra per šaltas, nes tai gali sukelti šoką, jei turite labai aukštą temperatūrą. Taip pat gali padėti kūno šveitimas drungnu vandeniu, ypač mažiems vaikams. Pailsėję ir minimaliai prižiūrėdami, turėtumėte greitai atsistoti ant kojų.