Mikčiojimas nėra, kaip daugelis galvoja, būklė, kurią sukelia netinkama auklėjimas ar nervingi vaikai. Taip pat tai ne visada yra nuolatinė būsena. Kai kurie vaikai mikčioja, kai mokosi kalbėti ir per metus ar dvejus išsprendžia problemą. Daugumai mikčiojančiųjų pastebimi dideli smegenų apdorojimo skirtumai, o tai rodo, kad mikčiojimas yra neurologinis ir galbūt genetinis. Nepaisant daugelio teorijų, teigiančių, kad atsipalaidavimo terapija padės mikčiojantiems, tyrimai nepatvirtino, kad šios terapijos iš tikrųjų sumažina mikčiojimą. Vietoj to, geriausi mikčiojimo mažinimo metodai yra pagrįsti sklandaus formavimo terapija ir mikčiojimą slopinančių prietaisų naudojimu.
Jei norite sumažinti suaugusiųjų mikčiojimą, geriausia pradėti nuo vaikų mikčiojimo problemų. Iki šiol vaikai, kurie gydomi nuo mikčiojimo, daug labiau linkę sumažinti mikčiojimą suaugus arba visiškai jį pašalinti. JAV valstybinėse mokyklose bet kokį mikčiojimo atvejį gali laisvai spręsti kalbos patologas. Tiesą sakant, ryškus jaunesnio vaiko mikčiojimas suteikia vaikui kalbos kalbos paslaugas ir specialias nemokamas ikimokyklines įstaigas ar terapiją. Jei jūsų vaikas stipriai mikčioja, įrodymai rodo, kad neturėtumėte „laukti“, o kreiptis į vaiką, kol jis dar labai mažas.
Deja, ne visi vaikai gauna reikiamą gydymą, kad sumažintų mikčiojimą, kai jie yra maži. Dėl to buvo priimtos įvairios programos suaugusiems ir vyresniems vaikams. Vienas iš metodų, parodantis gana didelę sėkmę, yra sklandumo formavimo terapija. Ši terapija moko mikčiojantįjį kvėpuoti diafragminiu būdu, specialiai panaudoti žandikaulių, lūpų ir liežuvio raumenis ir iš pradžių sulėtinti kalbėjimą. Šis metodas iš pradžių sukuria gana monotonišką balsą, kuris yra labai lėtas, bet vėliau, kai žmonėms pavyksta sumažinti mikčiojimą, žmonės skatinami paspartinti kalbą ir pridėti linksniavimą bei intonaciją. Tokio tipo programai įgyvendinti reikia maždaug dvejų metų ir jos sėkmės rodiklis yra apie 75%.
Naujesnis būdas sumažinti mikčiojimą, kuris nereikalauja programų ar terapijos, yra mikčiojimo prietaisų naudojimas. Du iš efektyviausių yra uždelstas garso grįžtamasis ryšys (DAF) ir dažnio poslinkis (FAF). Šie prietaisai šiek tiek pakeičia tai, kaip žmogus girdi savo balsą. Naudojant DAF, žmonės patiria nedidelį, pažodžiui kelių dešimtųjų sekundės dalių, delsą, kol išgirs savo balsą. FAF įrenginiai perduoda balso garsus kitokiu tonu. Abu šie prietaisai turi apie 70 % sėkmingo tikslo sumažinti mikčiojimą be jokios papildomos terapijos. Kartu su terapija jie gali būti dar sėkmingesni.
Žmonės gali ginčytis, kad mikčiojimas dažniausiai pasireiškia tada, kai mikčiojantis patiria stresą. Vietoj to, kalbos patologai mano, kad mikčiojantys asmenys gali sukelti stresą sukeliantį mikčiojimą dėl to, kaip jie buvo gydomi. Jie gali bijoti kalbėti arba nerimauti dėl to, kaip jie atrodys kitiems. Jie gali patirti potrauminį stresą, nes vaikystėje buvo erzinami dėl mikčiojimo.
Šie emociniai randai gali turėti įtakos mikčiojimui, bet jo nesukelia. Mikčiojimo mažinimo stresinėse situacijose metodai gali apimti kognityvinę elgesio terapiją arba pokalbių terapiją, padedančią žmogui atsigauti nuo emocinės žalos, kurią kiti padarė dėl mikčiojimo. Mikčiojimo palaikymo grupės taip pat gali padėti žmonėms išspręsti savo emocinius sunkumus, susijusius su mikčiojimu, ir gali padėti sumažinti mikčiojimą, kuris yra perdėtas, kai žmonės jaučia spaudimą.