Nerūdijantis plienas buvo reklamuojamas dėl jo visur naudojamo praktinio naudojimo, todėl jis pasirodė architektūros, automobilių, virtuvės, namų ir pramonės srityse. Jis pasižymi dideliu atsparumu korozijai, atsirandančiam dėl įvairių atmosferos sąlygų ir ekstremalių pH pokyčių, todėl nereikalauja priežiūros. Dėl savo gebėjimo atlaikyti aukštą temperatūrą abiem kryptimis, aukštą slėgį ir vis tiek būti kalus bei plastiškas, nerūdijantis plienas yra ideali medžiaga ilgalaikiams, labai naudojamiems gaminiams kurti. Net ir pasibaigus eksploatavimo laikui, šią medžiagą lengva perdirbti ir ji yra labai vertinga.
Šis metalas savo unikalias savybes priskiria chromo metalui. Iš prigimties nerūdijantis plienas yra mažai anglies turintis plienas, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip dešimt procentų chromo metalo masės. Tai yra atsakinga už nerūdijančio plieno savybes. Chromo oksidas ant plieno paviršiaus sudaro plika akimi neaptinkamą plėvelę, kuri yra lanksti ir savaime gyja esant deguonies dujoms.
Pats nerūdijantis plienas gaminamas elektrinėje lankinėje krosnyje. Krosnyje yra anglies elektrodai, kurie yra išdėstyti taip, kad per juos kontaktuotų su plieno atliekomis. Plieno likučius reikia ne tik maišyti su chromu. Plienui pagerinti galima pridėti kitų elementų, įskaitant nikelį, azotą ir molibdeną. Visa ši elektrodų sukelta veikla vyksta labai aukštos temperatūros aplinkoje.
Pasiekus kritinę lydymosi temperatūrą, plieno laužas ir lydiniai pradeda maišytis, kol susidaro vienalytis metalo lydymas. Tada visa masė perkeliama į argono deguonies dekarbonizacijos (AOD) indą, kuriame vyksta deguonies pašalinimas. Vėliau galima atlikti liejimą arba kalimą. Dėl savo kaliojo ir lankstumo metalą galima apdoroti įvairiomis formomis arba ištraukti į laidus.
Kaip baigiamasis elementas, elektrocheminis procesas gali apdoroti plieną į skirtingas spalvas, kai kurios iš jų yra auksinės, bronzinės, žalios, mėlynos ir juodos. Kitas pasirenkamas apdailos elementas yra produkto panardinimas į rūgšties vonią, kuri pašalina bet kokius nerūdijančio plieno apnašas, kad būtų geriau poliruota ir būtų lengviau nuvalyti po naudojimo.
Egzistuoja mažiausiai šešiasdešimt nerūdijančio plieno rūšių, suskirstytų pagal jo mikrostruktūros lydinio elementus. Šiose klasėse yra trys pagrindiniai nerūdijančio plieno tipai: marteninis, feritinis ir austenitinis. Šie pagrindiniai tipai skiriasi priklausomai nuo magnetizmo laipsnio, chromo procento ir kitų elementų proporcijos.