Sodindami vaismedžius, dauguma sodininkų ne tik ieško gražaus sodo papildymo: jie taip pat tikisi, kad ateinančiais metais gaus skanių vaisių. Nors vaismedžiai yra gana puikūs, kartais vaisių derlius gali nuvilti, ypač ankstyvaisiais metais. Yra keletas būdų, kaip maksimaliai išnaudoti vaismedžius – nuo jų sodinimo optimaliausioje vietoje iki tinkamo genėjimo. Vaismedžiai reikalauja tolygiai ir gerai prižiūrėti vaisius, be to, jie nėra mažai priežiūros reikalaujantys medžiai, jei sodininkas nori gauti rimtą derlių.
Tinkamas augalų išdėstymas prasideda nuo smėlio arba priemolio dirvožemio. Vaismedžiai nemėgsta tankių dirvožemių, sunkių molio, o jei dirva netinkama, prieš sodinimą ją reikia kondicionuoti. Dirva turi gerai nusausinti, o vieta, kurioje sodinami vaismedžiai, turi būti minimaliai veikiama vėjo. Vaismedžiai kiekvieną dieną mėgsta gauti bent šešias valandas saulės, todėl turėkite tai omenyje juos sodindami, kad vaismedžiai būtų tolygiai išdėstyti ir nepatektų į didesnių medžių šešėlį.
Jei įmanoma, pavasarį prieš sodinimą apžiūrėkite sodą, kad pamatytumėte, kur dažniausiai susidaro šalnos. Šalnos kišenės gali pažeisti medžius ir žymiai sumažinti vaisių derlių. Todėl daugelis sodininkų rekomenduoja vaismedžius sodinti ant šlaito, jei įmanoma, toliau nuo įdubimų ar kišenių žemėje, kurios gali apšalti, kai bus gerai likusioje sodo dalyje. Sodindami vaismedžius atminkite, kad dauguma jų žydi ir pradeda duoti vaisių mažiausiai dvejus metus. Vaismedžiai – kantrybės mokymasis, o pirmieji keleri metai – galimybė genėti, kad medžiai būtų geriausios formos, patręšti medžius ir susodinti juos taip, kad pradėję žydėti išaugintų puikių vaisių derlių.
Per didelis azoto kiekis dirvožemyje gali sukelti per daug lapų ir per mažai vaisių. Be to, sezono pabaigoje pridėtas azotas gali pabloginti vaisių kokybę. Puikus trąšų šaltinis – sveikas kompostas, susluoksniuotas į mulčią, o jei vištoms ar kitoms vištoms bus leista klaidžioti po daržą, jos apvers trąšas, suės grubus ir vabzdžius, šiek tiek patręš pačios.
Tinkamas genėjimas taip pat labai svarbus vaismedžių priežiūrai. Obuoliai, kriaušės, vyšnios ir slyvos duoda aukščiausios kokybės ir gausiausius vaisius ant dviejų ar trejų metų senumo medienos. Genėdami šiuos medžius, nepamirškite šio fakto ir įsitikinkite, kad medyje yra daug senesnių spyglių, ant kurių gali formuotis pumpurai. Tačiau persikai auga ant spygliuočių nuo praėjusių metų. Įvairūs vaismedžiai teikia pirmenybę įvairaus amžiaus medienai, o apgalvotas genėjimas subalansuos augimą ir vaisius ant medžio, kad gautų geriausią derlių.
Kartais medžiai užaugina puikų vaisių derlių, kuris atrodo daug žadantis, tačiau iš tikrųjų išplauna medžio energiją, todėl kitais metais derlius bus mažesnis, o tais metais bus mažesni ir prastesnės kokybės vaisiai. Per dideli vaisių pasėliai turi būti kruopščiai išpjaustomi, kad sumažėtų svoris, dėl kurio gali lūžti šakos, ir efektyviai paskirstytų medžio energiją. Apdulkinimas taip pat svarbus daugeliui vaisių rūšių, ypač obuolių. Geriausias būdas padidinti apdulkinimą – laikyti bites sode, kurios apdulkins jūsų vaismedžius ir mainais suteiks kvapnų medų. Kai bitininkauti neįmanoma, kai kurie sodininkai į vieną medį įskiepija kelias obuolių veisles, apdulkina rankomis arba paskirsto saldintą vandenį, kad pritrauktų apdulkinančius vabzdžius.
Visi pirmiau minėti veiksniai derinami su oro sąlygomis ir daro įtaką vaisių gamybai. Pagrindinės taisyklės norint gauti kuo daugiau naudos iš vaismedžių yra švelnus ir mylintis rūpestis, apgalvota priežiūra ir kantrybė. Gerai prižiūrimi vaismedžiai gali duoti didelį ir patikimą derlių daugiau nei šimtą metų, palikdami palikimą, kurį galės valgyti kartos.