Kaip gydoma epilepsija?

Epilepsija yra sutrikimas, susijęs su sudėtingos smegenų elektros sistemos sutrikimais. Yra keletas skirtingų epilepsijos tipų ir kiekvienas turi savo simptomų rinkinį. Epilepsijos gydymas skiriasi priklausomai nuo epilepsijos tipo ir unikalių paciento poreikių. Šiandien gydymas daugeliui pacientų gali suvaldyti priepuolius. Tačiau apie 20 procentų visų epilepsijos atvejų nepavyksta tinkamai gydyti.

Labai svarbu pradėti gydyti epilepsiją, kai tik ji diagnozuojama. Laukiant sutrikimą gali būti sunkiau valdyti. Antiepilepsiniai vaistai dažnai naudojami epilepsijai gydyti. Šie vaistai yra dažniausiai naudojamas sutrikimo gydymo būdas ir yra daug įvairių vaistų. Konkretus vaistas nuo epilepsijos, vartojamas epilepsijos atvejui gydyti, priklauso nuo priepuolių tipo, dažnumo ir su sutrikimu sergančio asmens amžiaus bei gyvenimo būdo.

Paprastai pacientai pradeda gydymą vaistais patyrę bent du priepuolius. Antiepilepsinis gydymas gali būti pradėtas vaikystėje arba suaugus. Paprastai epilepsija gali būti kontroliuojama naudojant tik vieno tipo vaistus. Tačiau kartais reikia vartoti vaistų derinius. Paprastai tai atsitinka esant labai rimtoms epilepsijos formoms.

Kai kuriais atvejais epilepsijos negalima suvaldyti vien vaistais. Tokiais atvejais gali būti rekomenduojama operacija. Paprastai operacija nesvarstoma tol, kol pacientas neišbandė bent kelių skirtingų vaistų terapijos būdų. Be to, traukulių sutrikimas turi būti pakankamai rimtas, kad būtų vertas rizikos, susijusios su operacija.

Nors chirurgija nėra be rizikos, bėgant metams ji tapo saugesnė dėl medicinos ir technologijų pažangos. Pavyzdžiui, smegenų vaizdo gavimo technologija leidžia tiksliai nustatyti priepuolių paveiktą smegenų sritį, o chirurginiai metodai leidžia pašalinti tik tą smegenų dalį. Pašalinę pažeistą smegenų audinį, chirurgai dažnai gali sėkmingai sustabdyti epilepsijos priepuolius.

Vaguso nervo stimuliacija taip pat gali būti naudojama traukuliams, kurie netinkamai reaguoja į vaistus, gydyti. Naudojant baterijomis valdomą prietaisą, kuris implantuojamas po oda, elektra stimuliuojamas klajoklis nervas. Kai pavyksta, klajoklio nervo stimuliacija užtikrina gerą traukulių kontrolę. Tačiau tai gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, pykinimą, vėmimą ir dusulį. Taip pat stimuliatoriaus baterijos turi būti keičiamos kas trejus – penkerius metus.

Kai kurie epilepsijos atvejai netgi gali būti gydomi laikantis specialios dietos. Ši dieta, vadinama ketogenine dieta, apima riebalų vartojimą, tik nedidelį mėsos kiekį ir mažas mažai cukraus turinčių daržovių porcijas. Paprastai jis naudojamas tik tiems vaikams, kurie blogai reaguoja į vaistus, gydyti. Deja, ši dieta dažnai sukelia virškinimo trakto sutrikimus. Tai gali sukelti prastą vystymąsi.