Priklausomybė nuo opiatų, tokių kaip heroinas ar Vicodin, pirmiausia turi būti gydoma atsižvelgiant į fizinį narkotikų poreikį. Jei narkomanas staiga nustos vartoti opiatus, organizmas patirs stiprų fizinį pasitraukimą, kuris dažnai apima kūno skausmą, karščiavimą, nekontroliuojamą viduriavimą, šaltkrėtis, paranoja, prakaitavimą ir drebėjimą. Abstinencijos simptomai gali būti tokie sunkūs, kad dažnai narkomanai, norintys mesti rūkyti, greitai grįžta prie opiatų, kad sumažintų simptomų intensyvumą. Vien kūno skausmas gali būti toks stiprus, kad raumenis gali skaudėti tarsi degti, o kaulus gali skaudėti. Pirmasis priklausomybės nuo opiatų žingsnis yra detoksikacija (detoksikacija) arba vaisto pašalinimas iš žmogaus sistemos, tuo pačiu palengvinant abstinencijos simptomus. Konsultavimas ir terapija po detoksikacijos yra svarbūs, kad sveikstantys narkomanai visam laikui nevartotų narkotikų.
Narkotikų detoksikacija turėtų vykti kvalifikuotame, gerą reputaciją turinčiame priklausomybės ligų gydymo centre, kur narkomanams padedama pagarbiai ir rūpestingai. Kai kurie žmonės, turintys priklausomybę nuo opiatų, nesikreipia į gydymo centrą, o bando atlikti detoksikaciją namuose. Tačiau tai gali nepasisekti; vis dar dažnai prireikia plačios profesionalios pagalbos, bent jau ambulatoriškai. Po fizinės detoksikacijos, kai iš organizmo pašalinami opiatai, kova už narkomano atsisakymą nuo narkotikų paprastai vis dar yra neįtikėtinas iššūkis, nes reikia daug intensyvių gydymo būdų.
Paprastai būtinas nuodugnus konsultavimas ir terapija, padedanti sveikstančiam opiatų narkomanui nebevartoti narkotikų. Asmeninės, taip pat grupinės konsultacijos su kvalifikuotu priklausomybės gydymo terapeutu dažnai apima aptarimą apie narkomano praeitį ir tai, kas privedė jį prie priklausomybės nuo opiatų. Konsultacijos dažnai būna skausmingos, tačiau labai naudingos, nes narkomanai linkę įžvelgti save ir savo ligą nagrinėdami savo vaikystę, santykius ir praeities traumas. Naudingos terapijos apima kūrybinius meno projektus, kuriuose sveikstantys narkomanai išreiškia savo jausmus.
Po detoksikacijos ir konsultacijų bei terapijos stacionariniame gydymo centre narkomanai nuo opiatų gali persikelti į blaivią gyvenamąją aplinką. Blaiviai gyvenantys namai – tai namai gyvenamuosiuose rajonuose, kurie neturi klinikinės išvaizdos ir didelio personalo priklausomybių gydymo centrų. Tačiau yra bent vienas apmokytas asmuo, kuris stebi sveikstančius narkomanus, kad įsitikintų, jog jie laikosi blaivaus gyvenimo taisyklių, pvz., nevartoja narkotikų ar alkoholio, ir kiekvieną vakarą grįžta pagal nustatytą komendanto valandą. Jei blaivaus gyvenimo situacija veiksmingai padeda sveikstančiam narkomanui išlikti švariam ir gyventi gyvenimą be priklausomybės nuo opiatų, jis arba ji paprastai galės gyventi savo namuose. Jei ir toliau lankysite susirinkimus, tokius kaip anoniminių narkomanų organizacijos, sveikstantys narkomanai gali išlaikyti blaivumą.