Pėdos nukritimas yra būklė, kai neįmanoma normali dorsifleksija, čiurnos ir pirštų lenkimas į viršų, todėl atsiranda būdinga sunki eisena, vadinama steppage eisena. Jis gydomas sprendžiant pagrindinę būklę. Kadangi ši problema gali atsirasti dėl įvairių būklių, įskaitant nervų ar raumenų sistemos sutrikimus, sužalojimus ir šalutinį farmacinį poveikį, gali būti nurodytas bet kuris iš įvairių gydymo būdų.
Jei pėda nukrito dėl nervų sistemos sužalojimo, pvz., paslydus diskui, atsitrenkus į nervą, vedantį į pėdą, ištaisius traumą chirurginiu būdu problema bus pašalinta. Jei tai atsiranda dėl dozifleksorių, raumenų, atsakingų už pėdos kėlimą, sužalojimo, taip pat galima taisyti chirurginiu būdu.
Sausgyslių perkėlimo operacija dažnai taip pat padeda ištaisyti būklę. Kai kurie vaistai, ypač chemoterapinis vaistas Vincristine, sukelia periferinės neuropatijos riziką, kaip šalutinį poveikį, dėl kurio gali atsirasti būklių, įskaitant pėdų kritimą. Tokiais atvejais gali prireikti nutraukti vaisto vartojimą arba sumažinti jo dozę.
Tačiau kitais atvejais pėdos kritimas yra negydomos būklės simptomas. Kai kurios su ja susijusios ligos yra Lou Gehrig liga arba amiotrofinė šoninė sklerozė (ALS), išsėtinė sklerozė (MS), Charcot-Marie-Tooth liga ir Diušeno raumenų distrofija. Pacientas, kenčiantis nuo vienos iš šių būklių, paprastai turi naudoti ortopedijos ir mankštos derinį, kad išspręstų pėdos problemą.
Žmonėms, kenčiantiems nuo nukritusių pėdų, paprastai yra pritvirtinama čiurnos pėdos ortozė (AFO), kuri palaiko pėdą ir kulkšnį. Ortozę galima montuoti į batus arba nešioti atskirai. Palyginti naujas pėdos kritimo gydymas apima elektros naudojimą stimuliuoti peronealinį nervą, kuris yra atsakingas už pėdos pakėlimą einant. Šis gydymas dažniausiai naudojamas kartu su AFO. Fizinė terapija taip pat gali padėti sustiprinti paciento nugaros lenkimus ir pagerinti jo eiseną.