Bėrimas nuo antibiotikų paprastai išnyksta savaime negydant, tačiau gali būti gera idėja apie bėrimą aptarti su gydytoju ir gauti alergijos įvertinimą. Antibiotikų bėrimai gali būti dažni, ypač vaikams, ir jie ne visada yra alerginės reakcijos pasekmė. Gydytojas turės apžiūrėti pacientą, kad nustatytų bėrimo kilmę ir nuspręstų, ar reikalingas papildomas gydymas. Pacientams, patiriantiems diskomfortą, yra vaistų, skirtų niežėjimui ir skausmui malšinti.
Pacientui pastebėjus išbėrimą nuo antibiotikų, patartina, kad bėrimas būtų švarus ir kuo sausesnis. Pacientai turi nusiplauti šiltu vandeniu ir švelniu muilu ir nusausinti. Bėrimų valymas taip pat suteikia galimybę patikrinti, ar nėra pakitimų. Jei bėrimas greitai plinta, pradeda pūslėti arba atrodo, kad yra susijęs su tokiais simptomais kaip pasunkėjęs kvėpavimas, pacientas turi nedelsdamas kreiptis į gydytoją. Šie sunkesni bėrimai gali būti alergiški, todėl pacientui gali prireikti gydymo.
Laukimas ir stebėjimas paprastai yra geriausias antibiotikų išbėrimo gydymas. Jei pacientas jaučia diskomfortą, nereceptiniai odos kremai gali padėti numalšinti sudirginimą. Gydytojas gali skirti agresyvesnių vaistų, jei bėrimas tampa intensyvesnis. Svarbu ir toliau vartoti antibiotikus, nebent gydytojas lieptų pacientui nutraukti, nes vaistai vis dar veikia, o svarbu gydyti bakterinę infekciją. Pasibaigus vaistų kursui, antibiotikų bėrimas turėtų išnykti.
Pacientai, kuriems yra bėrimų, yra jautresni saulės šviesai ir kitiems dirginantiems veiksniams, įskaitant aptemptus ir niežtinčius drabužius. Laisvi, patogūs drabužiai turėtų padėti pacientams jaustis patogiau. Jei bėrimas stiprus, gali prireikti jį sutvarstyti, kad sumažėtų infekcijų rizika, ir paminkštinti, kad spaudimas sėdint ir kita veikla nepadidintų bėrimo.
Daugumos bėrimų nealerginis pobūdis reiškia, kad pacientas ateityje gali vėl vartoti antibiotikus, nesijaudindamas dėl sunkios alerginės reakcijos. Alerginiai bėrimai paprastai atsiranda greitai, o įprasti bėrimai gali atsirasti po kelių dienų. Kai priežastis yra alergija, pacientas gali patirti sunkesnį šalutinį poveikį. Gydytojas gali įvertinti pacientą ir patikrinti, ar nėra kitų galimų paaiškinimų, tokių kaip alergija maistui, neigiama vaistų sąveika ar toksinų poveikis. Jei gydytojas mano, kad išbėrimas dėl antibiotikų yra alerginio pobūdžio, jis pridės pastabą prie paciento lentelės, kad įsitikintų, jog ateityje niekas neskirs šio vaisto.