Jei įtariate, kad lūžo rausvas kojos pirštas, pirmas gydymo žingsnis – tai įvertinti gydytojui. Dažnai tokio pobūdžio lūžiai yra paprasti ir gali būti gydomi minimaliomis, neinvazinėmis intervencijomis, tokiomis kaip priešuždegiminiai vaistai, vietos apledėjimas ir piršto „bičiulio užklijavimas“. Kai kuriais atvejais lūžis gali būti sudėtingesnis ir gali prireikti nustatyti ar net prireikti operacijos. Net jei lūžusį pirštą apžiūrėjo gydytojas, gali tekti gauti antrą nuomonę, jei gydymas nepadeda. Gali kilti nepastebėtų problemų, trukdančių tinkamai išgyti.
Dažniausiai lūžęs rausvas kojos pirštas atsiranda dėl stipraus smūgio ar traumos, pvz., labai stipriai įkandus pirštą arba numetus ant jo ką nors sunkaus. Toks lūžęs pirštas vadinamas trauminiu lūžiu ir gali atsirasti bet kuriame iš kelių kaulų, sudarančių rausvą, arba daugiau nei viename. Jei manote, kad lūžo rausvas kojos pirštas, pirmiausia reikia, kad sužalojimą patikrintų medicinos specialistas. Norint nustatyti, koks lūžis įvyko, svarbu ištirti pirštą. Dažnai gydytojas rekomenduos įprastinę priežiūrą namuose, tačiau priklausomai nuo lūžio gali prireikti papildomo gydymo.
Dažniausios lūžio rausvo kojos piršto gydymo rekomendacijos apima paprastas priemones, kurias galima įgyvendinti namuose. Lūžus pirštams dažniausiai atsiranda patinimas ir spalvingos mėlynės, todėl dažnai tepant ledą, be pėdos pakėlimo, paprastai patariama šiuos simptomus sumažinti. Kitas svarbus gydymo elementas yra priešuždegiminiai vaistai, kurie sumažins patinimą ir sumažins skausmą. Lūžusiems kaulams gijimo metu reikia palaikyti ir sumažinti judesius; dėl to pacientams patariama avėti palaikančius, standžius batus. Taip pat dažnai rekomenduojama lūžusį kojos pirštą „priklijuoti“ prie greta esančio piršto juostele apvyniojant juos abu. Tai leidžia gretimam skaitmeniui veikti kaip įtvaras, taip suteikdamas atramą ir sumažindamas judėjimą.
Tam tikrais atvejais lūžusį rausvą pirštą gali prireikti papildomo gydymo. Kartais gali įvykti sudėtingas lūžis, o kaulo gabalai nesutampa, vienas sukasi arba labai atsiskiria. Tokiais atvejais kaulą gali tekti iš naujo išlygiuoti arba nustatyti, kad jis tinkamai sugytų, arba netgi gali prireikti operacijos, kad būtų įkišti kaiščiai, kad būtų galima vėl sujungti gabalus. Jei kojos pirštas buvo apžiūrėtas traumos metu, bet atrodo, kad jis negyja, gaukite antrą nuomonę atlikdami rentgeno spindulius. Gali būti, kad kaulas nebesijungia arba nesusimezga, todėl norint visiškai pasveikti, gali prireikti vaistų ar operacijos.