Prieš nuspręsdamas, kaip gydyti odos pūslelinės atvejį, gydytojas apžiūros metu turi nustatyti herpeso viruso, sukeliančio protrūkį, tipą. Odos pūslelinė yra odos ir gleivinių uždegimas, kuriam būdingos mažų pūslelių grupės, kurias sukelia herpeso virusas. Pūslelinės protrūkiai gali atsirasti beveik bet kurioje kūno vietoje ir juos gali sukelti herpes simplex 1 (HSV1), herpes simplex 2 (HSV2) arba vėjaraupių virusas, sukeliantis juostinę pūslelinę arba juostinę pūslelinę. Visi trys virusai gali sukelti mažas niežtinčias pūsleles. Nė vienas iš jų nėra išgydomas, tačiau juos galima veiksmingai gydyti antivirusiniais vaistais.
Varicella-zoster yra virusas, sukeliantis vėjaraupius. Pradiniams simptomams išnykus, virusas paprastai tampa ramybės būsenos, tačiau kai kuriems žmonėms gali vėl pasirodyti vėliau kaip juostinė pūslelinė. Nežinoma, kodėl vieniems žmonėms išsivysto juostinė pūslelinė, o kitiems – ne. Pacientui gali pasireikšti į gripą panašūs simptomai ir atsirasti niežtintis bėrimas, kuris vėliau gali virsti mažomis pūslelėmis. Jei kas nors serga juostine pūsleline, jis negali jos užkrėsti kitiems žmonėms, nebent susisiektų su žmogumi, kuris niekada nebuvo sirgęs vėjaraupiais. Tokiu atveju infekcija iš pradžių pasireikš kaip vėjaraupiai.
Juostinė pūslelinė sergantys pacientai gali būti gydomi antivirusiniais vaistais, kurie padės palengvinti simptomus ir sutrumpinti protrūkio trukmę. Nereceptiniai vaistai nuo skausmo gali būti naudojami diskomfortui kontroliuoti. Yra skiepai nuo juostinės pūslelinės, kurią galima skiepyti vyresniems nei 60 metų asmenims, kai liga greičiausiai išryškės. Vakcina padeda išvengti viruso pakartotinio aktyvavimo.
Odos pūslelinę taip pat paprastai gali sukelti HSV1 ir HSV2. HSV1 paprastai sukelia pažeidimų ant lūpų arba aplink burną, tačiau jis taip pat gali paveikti rankas, veidą ir kūno liemenį. HSV2 plinta per lytinius santykius ir dažniausiai paveikia vyrų ir moterų lytinius organus. Tačiau abu virusai gali paveikti kitas kūno dalis. Pavyzdžiui, HSV1 gali būti perduodamas per oralinį kontaktą į lytinius organus ir atvirkščiai.
Kaip ir vėjaraupių sukeltos odos pūslelinės atvejai, antivirusiniai vaistai, vartojami geriamuoju arba vietiniu kremu, gali padėti sumažinti protrūkio trukmę. Geriamieji vaistai gali būti vartojami protrūkio pradžioje arba kasdien kaip slopinamoji terapija. Tai reiškia, kad kiekvieną dieną reikia vartoti antivirusinius vaistus, kad būtų slopinamas bet koks viruso aktyvumas, taip sumažinant protrūkius arba užkertant kelią jų atsiradimui.
Protrūkio metu pacientai turi išlaikyti pažeistą vietą švarią ir sausą. Geriausia neliesti infekcijos vietos, kad virusas neplistų į kitas kūno dalis. Kaip ir juostinės pūslelinės atveju, norint sumažinti diskomfortą, galima vartoti skausmą malšinančių vaistų. Jei protrūkis yra srityje, kurią paprastai dengia drabužiai, pavyzdžiui, lytinių organų srityje, geriausia dėvėti laisvus drabužius, kurie leidžia cirkuliuoti orui. Taip pat rekomenduojamas medvilninis audinys.
Supratimas, kas gali sukelti protrūkį, gali užkirsti kelią odos pūsleliui ir padėti jį gydyti. Pavyzdžiui, stresas ir hormonų svyravimai gali sukelti protrūkį. Odos apsauga nuo per didelio saulės, vėjo ir šalčio gali padėti ne tik išvengti pūslių atsiradimo, bet ir padėti gydyti jau esamas.